Blogiausia statybose
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vaidotas Levickis tikino, kad alkoholio vartojimo tendencijos pastaruoju metu kiek paguodžia. Esą jaunesniuose kolektyvuose įvairios šventės, gimtadieniai švenčiami kukliau. Todėl ir alkoholio darbe vartojama ne tiek jau daug.
Padėtis kitokia statybų sektoriuje. Ir ne tik todėl, kad tokie darbuotojai patiria daugiausia streso. Tačiau ir dėl to, jog į šios profesijos atstovų taureles kilnojimą neretai atlaidžiai žiūri ir patys darbdaviai. Kodėl?
„Žmonių galinčių dirbti statybose, nėra daug, todėl darbdaviai kovoja už kiekvieną, kuris gali tą darbą atlikti. Todėl jie kartais užmerkia akis prieš žmogaus silpnybes“, – sakė V.Levickis.
Vyras sutinka, jog stresas galėtų būti viena priežasčių, kodėl žmogus vartoja darbe alkoholį. „Ypač ten, kur vienoje vietoje dirba daug žmonių, jie patiria neadekvatų elgesį iš klientų. Tada kitų būdų suvaldyti greitai stresą jie neturi. Darbdaviai irgi nežino, kaip padėti žmogui. Nerasime darbdavio, kuris nėra parašęs įsakymo, kad vartoti alkoholį draudžiama. Tačiau kai matai žmogų drebančiomis rankomis, ką jiems pasiūlyti?“, – svarstė V.Levickis.
Darbdaviai taupo
Su konfederacijos atstovu nesutinka psichologas ir psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis. Pasak jo, yra pratimų, kurie per kelias minutes padeda geriau nei alkoholis. Tačiau V.Levickis tikino, jog didžioji dalis darbdavių jų tiesiog nežino, todėl ir jaučiasi bejėgiai kuo nors padėti.
V.Levickis nurodo kitą, svaresnę priežastį, kodėl neretai įmonėse nebandoma užbėgti stresui už akių – taupumas.
„Darbdaviai taupo. Turime įmonių, kurios taiko įvairius streso valdymo metodus, tačiau didelę dalį rinkoje sudaro smulkus verslas. Tokiose įmonėse darbo tiek, kad stresuoja ir darbuotojas, ir darbdavys. Pelnas, kaip taisyklė, mažas. Iš kur jai paimti pinigų? Reikia informuoti darbdavius apie streso valdymo būdus ir padaryti jas prieinamesnes“, – dėstė V.Levickis.
Tiesa, štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrui Gintarui Klimavičiui atrodo, kad gėrimas – kiekvieno geriančiojo reikalas. Esą, jei norės, jis ras milijonus priežasčių, kodėl geria, nesvarbu ar tai bus stresas, ar kas kita.
„Lietuviai mėgsta surasti problemas ir jomis gardžiuotis. Tendencijos geros – mažėja vartojimas, didėja disciplina. Sumažėjo nustatomų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Grįžta vertybės.
Stresas yra kiekviena kasdienė situacija. Jei jo vengi, nebandai susitvarkyti, atsiranda milijonas priežasčių, kas dėl to kaltas“, – įsitikinęs viceminitras.
Taigi suprask – ne verkšlenk, kad sunku, o geriau dirbk, ir nereikės alkoholio. Logikos tame galbūt ir yra, juk laiko taurelei tiesiog nebeliks.
Europos lyderiai
Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja, pateikė ir konkrečius skaičius, kiek alkoholio lietuvis išgeria per metus. „Didžiuotis“ yra kuo. Trečia vieta Europoje su 15 litrų gryno alkoholio kiekvienam žmogui, įskaitant ir naujagimius. Aukščiau mūsų tik Baltarusija ir Moldova.
Kyla klausimas – kodėl esame linkę vartoti alkoholį tokiais kiekiais? „Turime vieną didžiausių alkoholio prieinamumų, be to sąlyginai mažos alkoholio kainos ir daug prekybos vietų. Šiuo metu yra išduota apie 19 tūkst. licenzijų prekybai alkoholiu. Pas mus prieinamumas yra keturis kartus didesnis nei Skandinavijoje“, – pasakojo G.Bielian.
Tiesa, G.Navickas svarsto, jog vien alkoholio prieinamumo mažinimas gali ir neduoti norimų rezultatų. Esą belieka atsigręžti į jaunuomenę. „Mes jau esame pasiekę tam tikrą lygį ir vargu ar pasikeisime. Tačiau draudimai paaugliams gali veikti“, – sakė psichoterapeutas.
