Pastaraisiais dešimtmečiais rinkos vertybės išstūmė ne rinkos santykiais grindžiamas normas beveik iš visų gyvenimo sričių. Patys to nesuvokdami, tvirtina profesorius M.J.Sandelis, užuot turėję rinkos ekonomiką, mes jau tapome rinkos visuomene.
Lrytas.lt pateikia knygos „Ko nenusipirksi už pinigus“ ištrauką, kurioje rašo apie verslininkus, kurie gali parašyti jausmingą vestuvių kalbą arba už jus atsiprašyti.
***
Pirktiniai linkėjimai jaunavedžiams
Šias sąsajas galime užčiuopti panagrinėję tam tikrus tarpinius pavyzdžius, ne vien tik draugystės ir prekybos inkstais. Jei pačios draugystės neįmanoma nusipirkti, tai gal už pinigus įmanoma bent jau įgyti kai kuriuos jos simbolius, intymumo, prieraišumo ar apgailestavimo suklydus ženklus?
2001 m. dienraštis „The New York Times“ išspausdino straipsnį apie vieną Kinijos bendrovę, siūlančią neįprastą paslaugą: jei norite kieno nors, – tarkim, atstumto mylimojo ar buvusio verslo partnerio, – atsiprašyti, jums nebūtina to daryti asmeniškai, galite kreiptis į Tiandzino mieste veikiančią įmonę ir tai padarys jos darbuotojai.
Šios bendrovės šūkis: „Mes atsiprašome už jus.“ Kaip rašoma straipsnyje, profesionalūs šios paslaugos teikėjai yra „vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, turintys universitetinį išsilavinimą ir vilkintys tamsiais drabužiais. Tai specialiai apmokyti teisininkai, socialiniai darbuotojai ir mokytojai, turintys puikių bendravimo įgūdžių ir didelę gyvenimo patirtį“.
Nežinau, ar ši bendrovė veikia sėkmingai, ar ji apskritai tebeegzistuoja.
Tačiau skaitydamas apie ją susimąsčiau: ar sumokėjus, kad kas nors už tave atsiprašytų, galima tikėtis atleidimo? Nejau pajėgtumėte atleisti žmogui, kuris pasielgė su jumis nedorai arba jus įžeidė, o tada pasamdė specialistą, kad šis atvykęs pas jus jo vardu prašytų atleidimo?
Galbūt tai priklausytų nuo aplinkybių, netgi nuo kainos? Ar atsiprašymas, už kurį sumokėta brangiai, jus tenkintų labiau nei tas, už kurį sumokėta pigiai? O gal vis dėlto prasikaltęs žmogus, siekdamas, kad jam būtų atleista, atsiprašyti turėtų pats, nes niekas kitas už jį to padaryti paprasčiausiai negali?
Jei samdyto žmogaus atsiprašymas, kad ir kaip ekstravagantiškai skambėtų, niekada neprilygs prasikaltusiojo asmeniškam atsiprašymui, vadinasi, atleidimo, lygiai kaip ir draugų, neįmanoma įsigyti už pinigus.
Pažvelkime į dar vieną su draugyste artimai susijusį reiškinį – vestuvių linkėjimus jaunajai ir jaunajam. Tradiciškai tai būna šilta, šmaikšti, nuoširdžių epitetų kupina kalba, kurią sako liudytojas, dažniausiai – geriausias jaunikio draugas.
Vis dėlto sukurti žavią kalbą jauniesiems nėra lengva, daugelis liudytojų nesijaučia galį tai padaryti gerai. Todėl dalis jų tokiais atvejais susiranda kitą išeitį – perka vestuvinius linkėjimus jaunavedžiams internete.
Viena populiariausių interneto svetainių, kuriose galima užsisakyti tokius vestuvių linkėjimus, yra „ThePerfectToast.com“. Šį verslą svetainės savininkai plėtoja nuo 1997 metų.
Tereikia užpildyti čia pateikiamą klausimyną – kaip ir kur jaunieji susipažino, kaip juodu apibūdintumėte, ar pageidautumėte humoristinės, ar sentimentalesnės kalbos – ir per tris darbo dienas gausite profesionaliai sukurptą unikalią nuo trijų iki penkių minučių trukmės kalbą.
Paslaugos kaina – 149 doleriai, atsiskaitoma kreditine kortele. O tie, kuriems originaliai sukurta vestuvių kalba yra ne pagal kišenę, gali apsilankyti tokiose interneto svetainėse kaip InstantWeddingToasts.com, kur parduodami standartiniai iš anksto parašyti linkėjimai jaunavedžiams už 19,95 dolerio; be to, čia užtikrinama ir galimybė atgauti pinigus.
Įsivaizduokime, kad vyksta jūsų vestuvės ir jūsų liudytojas pasako itin nuoširdžių linkėjimų, jo kalba sujaudina jus iki ašarų. Bet vėliau sužinote, kad šią kalbą jis sugalvojo ne pats, o nusipirko internete.
Ar jums būtų vis vien? Ar vis dėlto šioji kalba imtų reikšti mažiau, nei reiškė iš pradžių, kai dar nežinojote, kad ji parašyta specialiai tam pasamdyto kito žmogaus? Dauguma mūsų veikiausiai sutiktų, kad pirkti vestuvių linkėjimai jauniesiems yra ne tokie vertingi.
Čia galima prisiminti, kad prezidentų ir ministrų pirmininkų kalbas nuolat rašo specialiai tam paskirti žmonės, ir visi tai vertina kaip visiškai įprastą dalyką.
Vis dėlto vestuvių kalba jauniesiems nėra prezidento kreipimasis į tautą. Ši kalba – tai draugystės išraiška. Ir nors sakant pirktą kalbą galima pasiekti norimą efektą, tam tikras apgaulės elementas vis tiek lieka.
Štai paprastas testas: jei apimtas nerimo dėl to, kad per geriausio draugo vestuves turėsite sakyti kalbą, nesusilaikysite neužsisakęs itin jaudinančio, sentimentalaus šedevro internetu, ar vėliau apie tai prisipažinsite, ar vis dėlto stengsitės nuslėpti?
Jei sakydamas pirktinę kalbą norėsite šį faktą nuslėpti, vadinasi, yra pakankamai priežasčių manyti, kad ji nė iš tolo neprilygsta paties rašytai kalbai.
Atsiprašymas ir vestuvių kalba yra dalykai, kuriuos lyg ir galima nusipirkti. Tačiau juos suprekinus pasikeičia jų pobūdis ir sumažėja vertė.
