Kalifornijos universiteto mokslininkė Sonja Lyubomirsky mano, kad 40 procentų mūsų patiriamos laimės galime pasiekti patys.
Visgi reikėtų paminėti, kad kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko blogų dienų ar savaičių, todėl kiekvienas tuo laikotarpiu gali sau priskirti šias 7 savybes.
Skirtumas tarp laimingo ir nelaimingo gyvenimo – kaip dažnai pasikartoja negatyvumas ir kiek tokia būsena trunka.
Šiame straipsnyje – 7 chroniškai nelaimingų žmonių savybės.
1. Nuostata, kad gyvenimas yra sunkus
Laimingi žmonės žino, kad gyvenimas gali būti sunkus, ir sunkumus išgyvena su smalsumu, o ne jausdamiesi esantys auka. Jie prisiima atsakomybę už tai, kad kažką padarė negerai, ir stengiasi kuo greičiau viską sutvarkyti.
Laimingo žmogaus simptomas – susitelkimas į problemų sprendimą, o ne skundimąsi sunkiomis aplinkybėmis. Nelaimingi žmonės mano, kad jie yra aukos, ir nesistengia rasti išeities iš sunkios situacijos.
2. Manymas, kad dauguma žmonių negalima pasitikėti
Tiesa, kad palaikyti tam tikrą atstumą nuo kitų yra įprasta, bet dauguma laimingųjų pasitiki kitais žmonėmis. Jie tiki gėriu aplinkiniuose, o ne mano, jog kiti tik pasiruošę pakenkti. Laimingi žmonės mėgsta bendruomeniškumo jausmą ir susipažįsta su kitais būdami atviri ir draugiški.
Nelaimingieji nepasitiki dauguma sutiktų žmonių ir mano, kad nepažįstamaisiais jokiais būdais negalima pasitikėti. Toks elgesys užkerta kelią naujoms pažintims.
3. Susikoncentravimas į tai, kas pasaulyje yra negerai
Tiesa, kad pasaulyje daug neteisybės, bet nelaimingi žmonės ignoruoja tai, kas šiame pasaulyje tebėra gerai, ir susikoncentruoja į blogybes. Jie yra tie, kurie dėl visko skundžiasi ir pozityvių dalykų nelaiko pakankamai reikšmingais.
Laimingi žmonės mato ne tik pasaulio problemas, bet ir tai, kas yra gerai. Tai galima pavadinti žiūrėjimu į viską plačiai atmerktomis akimis. Nelaimingi žmonės paprastai užmerkia vieną akį, matančią tai, kas yra pozityvu. Jie bijo, kad jų dėmesys gali būti nukreiptas nuo blogybių. Laimingi žmonės žino, kad pasaulis nėra tobulas, bet supranta, jog jame yra ir gėrio.
4. Pavydus savęs lyginimas su kitais
Nelaimingi žmonės mano, kad sėkmė kitiems šypsosi jų sąskaita. Jie nuolat lygina savo gyvenimą su kitų. Tai sukelia pavydą ir neapykantą.
Laimingieji žino, kad kitų sėkmė yra tik tai, ką ir jie patys gali pasiekti. Pozityviai mąstantys žmonės tiki neribotomis žmogaus galimybėmis, jų nestabdo mintys apie tai, kad kito sėkmė gali trukdyti kurti savo gyvenimą.
5. Siekis kontroliuoti savo gyvenimą
Yra skirtumas tarp kontroliavimo ir pastangų pasiekti tikslus. Laimingi žmonės kasdien stengiasi dėl tikslo, bet galiausiai supranta, jog beveik negali kontroliuoti gyvenimo.
Nelaimingieji bando nuspėti – ir kontroliuoti – visus įmanomus plano rezultatus, bet puola į neviltį, kai kažkas neplanuoto viską sugadina. Laimingi žmonės gali būti taip pat susikoncentravę, bet jie turi sugebėjimą plaukti pasroviui ir nepanikuoti, kai nutinka kažkas visiškai netikėto.
Svarbu būti susitelkusiam į tikslą, bet suprasti, kad kažkas gali įvykti ne pagal planą – taip atsitinka dažnai. Laimingų žmonių planas B yra plaukimas pasroviui.
6. Nerimas ir baimė dėl ateities
Nelaimingi žmonės galvoja tik apie galimus negatyvius ateities variantus.
Laimingieji leidžia sau pasvajoti apie tai, ko norėtų iš gyvenimo. Nelaimingi – atvirkščiai: jie praleidžia visą laiką į ateitį žiūrėdami su nerimu ir baime.
Laimingi žmonės irgi patiria nerimą, bet yra skirtumas tarp jo jautimo ir gyvenimo juo. Jei baimės ar nerimo kupina mintis šauna į laimingojo galvą, jis paklausia savęs, ką gali padaryti, kad užkirstų kelią nerimą keliančiam ateities variantui. Taip nemąstantys žmonės tiesiog pasiduoda baimei.
7. Liežuvavimas ir skundimasis
Nelaimingi žmonės mėgsta gyventi praeitimi. Jų mylimiausia pokalbio tema – tai, kas negero kažkada įvyko. Nelaimingieji išsisėmę šiuo klausimu atsigręš į aplinkinių gyvenimus ir ims apie juos skleisti paskalas.
Laimingi žmonės gyvena dabartimi ir svajoja apie ateitį. Galima iš tolo jausti jų pozityvumą: šie žmonės susijaudinę kalba apie projektą, prie kurio dirba, yra dėkingi už tai, ką turi, ir svajoja apie gyvenimo galimybes.
Savaime suprantama, žmonės nėra tobuli. Kiekvienas gali pradėti mąstyti negatyviai, bet svarbu tai, kaip greitai žmogus supranta turintis pasikeisti. Pozityvūs įpročiai, pavyzdžiui, sugebėjimas atsitiesti po negandų laikotarpio – tai, kuo laimingieji skiriasi nuo nelaimingųjų.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
