Jautėsi lyg voverė rate
Smurtą patyrę pasvaliečiai žino – bet kuriuo metų ir paros laiku jie gali pagalbos paprašyti Grūžiuose įkurtame Šeimos krizių centre.
Atokiame Pasvalio rajono kaime gyvenanti Regina papasakojo nelengvą savo gyvenimo istoriją. Ištekėjo būdama labai jauna, net nesulaukusi pilnametystės, vienas po kiti gimė vaikai.
„Visada svajojau tapti kirpėja. Dar 6–metė būdama, patrumpinau lėlei plaukus. Bet įgijau tik pradinį išsilavinimą ir dabar žirklėmis pasidarbuoju tik kirpdama savo vaikučius“, – kalbėjo jauna moteris.
Regina prisipažino iš girtaujančių tėvų jokios paramos nesitikinti, kaip, beje, ir iš stikliuką kilnojančio savo vyro. Darželio kaime nėra, todėl moteris jaučiasi lyg voverė, patekusi į ratą, – norėtų mokytis ar bent lankyti kursus, bet neturi nei kam, nei kur palikti mažamečius vaikus.
Vyru ji sakė nepasitikinti, nes išlenkęs bokalą kitą jis tampąs agresyvus.
„Tikėjausi, kad kada nors atsitokės, todėl kentėjau, nesiskundžiau, slėpiau nuo aplinkinių mėlynes. Bet vyro elgesys nesikeitė ir, netekusi kantrybės, po vieno pokalbio su socialine darbuotoja jam pasakiau: užteks, pakelsi ranką – išvažiuosiu į Šeimos krizių centrą Grūžiuose“, – pasakojo Regina.
Tai padėjo. Regina bijo džiaugtis, nes nežino, ar ilgam jos gyvenimas pragiedrėjo, bet vyras jau gerą pusmetį girtas jai akyse nesirodo ir tuo labiau nebesmurtauja.
Sukluso ir skriaudikai
Grūžiuose įkurto Šeimos krizių centro darbuotoja Rasa Vaičekonytė patvirtino, kad jų darbuotojai su seniūnijų atstovais pernai lankė socialinės rizikos šeimas ir vis kartojo moterims: „Nekentėkite, neslėpkite mėlynių, mes esame ir mes jums padėsime.“
Sukluso ir skriaudžiamų moterų vyrai, sugyventiniai: o jeigu ji tikrai paims vaikus ir išvažiuos? Kai kuriuos tai privertė permąstyti savo elgesį.
Vienos seniūnijos darbuotoja pasakojo, kad krizių centras pagelbėjo dviem jų seniūnijos moterims su vaikais. Neapsikentusi namuose tvyrančios įtampos, viena pasvalietė pasiprašė į šeimos krizių centrą, kad galėtų netrukdoma, ramiai apmąstyti savo gyvenimą. Ji nelaukė, kol vyras pradės mojuoti kumščiais, žinojo, kad smurto niekad neatleis. Centre moteris kalbėjosi su psichologe, kitais darbuotojais ir po kurio laiko išėjo gerokai sustiprėjusi, įgavusi pasitikėjimo.
Kita tos pačios seniūnijos moteris naktį prasiveržus nežabotam vyro pykčiui iškvietė policiją. Jiems atvykus paprašė nuvežti į Grūžius ir čia, Šeimos krizių centre, su vaikais gyveno daugiau nei dvi savaites.
„Dažniausiai moterys sugrįžta į namus, nes bijo prarasti tai, ką užgyveno. Kitos yra priklausomos nuo savo vyro, nes neturi nei darbo, nei specialybės, gyvena iš pašalpų. Tokios dažniausiai ir nedrįsta pasipriešinti, bijo už save kovoti“, – kalbėjo seniūnijos darbuotoja.
Pasitaiko, kad kantrybę praradusios moterys aptalžo vyrą ar sugyventinį, bet nė vienas jų į krizių centrą vykti nepanoro.
Žino, kad gali kreiptis
R.Vaičekonytė sakė, kad šiemet krizių centre glaudėsi 6 šeimos – moterys su vaikais. Nė vienos jų nelankė nei vyrai, nei sugyventiniai. Bet čia gyvendamos moterys dažniausiai su jais palaiko ryšį, kalbasi telefonu.
„Gal kitiems sunku suprasti, bet jos pasiilgsta savo vyrų. Dažniausiai jie atsiprašo, žada būti geresni, negerti, dirbti, ir moteriška širdis atlyžta“, – moterų nesmerkė R.Vaičekonytė.
Kitos galbūt galvoja, kad jų vaikams reikalingas tėvas – kiekvienam savas pasirinkimas, bet išeidamos iš Šeimos krizių centro jos visos žino, kad vos pajutusios pavojų gali ir vėl kreiptis, ir vėl sulauks ir psichologinės, ir kitokios pagalbos.
Šeimos krizių centre moterys ir jų vaikai gauna higienos reikmenis, rankšluosčius, šampūną, patalynę, virtuvėlėje gaminasi maistą, yra skalbyklės – visa tai suteikiama nemokamai.
Nereikia mokėti nė už vandenį, elektrą, šildymą. Jos ir vaikai gali žiūrėti televizorių, naudotis kompiuteriais.
Apgyvendino globos namų vaikus
„Galime suteikti ir maitinimą pagal vaikų globos namų kainoraštį, nes globos namai įsikūrę 1–ame aukšte, o mums – krizių centrui – buvo pristatytas antras aukštas“, – paaiškino R.Vaičekonytė.
Maitinimas kainuoja apie 10 litų už parą.
R.Vaičekonytė sakė, kad, vykdant projektą „Šeimos krizių centro Pasvalio rajone įkūrimas“, dar nebuvo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Dabar ne auka turėtų bėgti iš namų, o kur kas griežčiau vertinami smurtautojai.
Bet gyvenimas rodo, kad toks centras ir dabar lieka reikalingas, tuo labiau jog pradėjus Grūžių vaikų globos namų pastato rekonstrukciją globotiniai apsigyveno 2 –ame aukšte įkurtame krizių centre.
Vadovams neteko sukti galvų, kur per remontą priglausti globos namų vaikus, o šie, gyvendami tame pačiame pastate, nejaučia jokio diskomforto.
Laisvos patalpos paliktos ir smurtą patyrusiai šeimai, jei tokia kreiptųsi pagalbos.
Kad niekuo nesiskirtų
Projektui „Šeimos krizių centro Pasvalio rajone įkūrimas“ buvo skirta 1 031 455,63 lito Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, arba 85 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Savivaldybė projektui įgyvendinti skyrė 182 022,37 lito.
Projektu siekta plėsti socialinių paslaugų infrastruktūrą Pasvalio rajone – Šeimos krizių centras įkurtas suaugusiems socialinės rizikos šeimų nariams, jų vaikams. Tam buvo rekonstruota dalis Grūžių vaikų globos namų pastato: pastatytame antrame pastato aukšte įrengtos patalpos, įsigyta įranga ir baldai.
Šeimos krizių centras – socialinė įstaiga, krizės atveju į ją gali kreiptis ne tik tiesiogiai nukentėjusieji, bei ir visa šeima. Namus praradę ar nuo šeimos nario nukentėję asmenys su vaikais gali čia gyventi pusę metų, o prireikus – ir ilgiau. Jie gauna psichologinę pagalbą, visapusiškas reikalingas paslaugas, pasijunta pilnaverčiais ir savarankiškais žmonėmis.
R.Vaičekonytė sakė, kad socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti specialistai padeda nukentėjusioms šeimoms spręsti jų problemas, susitvarkyti gyvenimą, teikia visą reikalingą informaciją, padeda įgyti buitinių bei darbinių įgūdžių.
Pagrindinis Šeimos krizių centro tikslas – kad socialinės rizikos šeimų narių gyvenimas kuo mažiau skirtųsi nuo žmonių, nepriklausančių socialinės atskirties asmenų grupėms, gyvenimo.
