Kuo ypatinga gyvenimo būdo žiniasklaida, kaip ją pakeitė interneto atsiradimas, aiškino žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertas Džiugas Paršonis. Apie tai rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Gyvenimo būdas“.
– Kokia tai žiniasklaida?
– Naujienos tradicine prasme – kas kokį įstatymą išleido, kas kur įvyko, – senovės laikais pirmiausia buvo reikalingos valdovams, vėliau ir prekybininkams. Taigi tradicinė informacinė žiniasklaida atėjo tarsi iš viršaus, o gyvenimo būdo – kilo iš pačių žmonių domėjimosi.
Žmonėms nuolat buvo smalsu, kaip gyvena jų kaimynai ar žmonės, apie kuriuos jie yra girdėję. Anksčiau tokios žiniasklaidos vaidmenį atliko bardai, pasakotojai, Homeras buvo savotiškas gyvenimo būdo žurnalistas.
– Kartais gyvenimo būdo žiniasklaidai priekaištaujama, kad ji kreipia dėmesį į nereikšmingus dalykus, nusipigina.
– Kiek dėmesio skirti vienokiai ar kitokiai informacijai, nusprendžia pats žmogus. Jeigu mūsų žiniasklaidos erdvėje nebeliktų vietos jokiai kitai informacijai, tuomet galėtume pavadinti tokį informacijos srautą tuštoku.
Bet gyvenimo būdo informacija visada buvo suprantama kaip asmeninio domėjimosi dalykas šalia tos, kuri laikoma privaloma. Atsakomybė už domėjimąsi visu tuo tenka pačiam žmogui.
– Kaip pakeitė gyvenimo būdo žiniasklaidą internetas?
– Internetas labai parankus tokio tipo informacijai. Anksčiau žurnaluose aprašomi žmonės buvo toli nuo tavęs, atrodė, kad tu jų niekada gyvenime nesutiksi, tarsi atklydę iš fantastikos romano.
Socialiniai tinklai visus labai priartino. Tuos žmones mes galime virtualiai sutikti, matyti, ką jie veikia, net ir tiesiogiai nekontaktuodami.
Taip jie tapo artimesni, savesni. Ir smalsumas padidėjo. Bet kartu padidėjo ir iššūkis žurnalistams.
Nebūsi įdomus skaitytojui, jeigu tiesiog papasakosi, ką jis ir taip sužino internete. Reikia iškasti ką nors daugiau.
