Vengiu neatleistinų savybių turinčių žmonių. Jie mane erzina labiau negu Žaliojo tilto baibokai, labiau už nedovanotinai per dažną pastarųjų minėjimą (todėl čia jų ir neminiu). Ignoruoju, bėgu, slepiuosi, kai tik galiu, nes tam tikrų savybių negalima pakeisti, jas reikia išnaikinti, išpurkšti koncentruota sieros rūgštimi ir užbetonuoti.
Savybių, kurių normalūs žmonės neturi, sąrašą teikiu atsitiktine tvarka, jos nėra išvardintos pagal blogumo laipsnį, išskyrus dvi paskutiniąsias – jos pačios blogiausios.
1. Savybė į klausimą atsakyti klausimu. Prieš kelias dienas savo Facebook paskyroje vienos moters paklausiau, kodėl ji apie save kalba trečiuoju asmeniu. Sulaukiau klausimo: „Kas čia per mokytoja pas mane užsuko?“ Klausimą galima ignoruoti į jį neatsakant, bet kam uždavinėti savo klausimus, jeigu negali atsakyti į tau užduotą? Tokie monologai veda į niekur ir net Lenino raštų skaitymas duoda daugiau naudos. Prie šią savybę turinčių priskiriu ir tuos, kurie (ne)atsakymą į klausimą pradeda žodžiais „O tu“ arba „Gerai, kad tu“.
- Kodėl tu kas rytą dainuoji duše?
- O tu tai jau niekada nedainuoji? (facepalm)
- Kodėl vėluoji?
- Gerai, kad tu niekada nevėluoji. (double facepalm)
Iš tokių nesitikėkite atsakymų. Nieko nesitikėkite. Tai tas pats, kas kalbėtis su skutama bulve.
2. Kaulijimo ir inkštimo savybės tenelieka nepaminėtos. Nors visų mylimas rašytojas Andrius Užkalnis yra tiksliau negu bet kas kitas įvardijęs ir aprašęs šį paprašaikų tipą, negaliu jo nepaminėti, nes šitie žmonės užknisa juodai. Tai visokie penkioliktos eilės pusbrolių giminaičiai iš dvidešimt septintos eilės tetos pusės, visokie praėjusio gyvenimo draugų draugai, kurie, per giminės suvažiavimus sužinoję apie jūsų egzistavimą ir specialybę, ima kaulyti nemokamos pagalbos (arba pigeu, nes jie pastatys tau dienos pietus už devynis–devim–devynis, nes tau čia laiko daug neužims). Kaulytojų draugai inkštėjai nedaug tesiskiria nuo pirmųjų, tik pastarieji prašymams naudoja morčiaus kankinamos katės balso intonaciją ir motyvuoja nelogiškais priežastiniais ryšiais (nes Kalėdos, nes gerumo savaitė). „Atleisk broliui, juk Kūčios“ (nes, jeigu tai būtų gegužės trečiosios rytas, nebūtų taip logiška atleisti), „padaryk Petriukui nuolaidėlę, jis ir taip gyvenimo nuskriaustas“ (nes tiems, kuriems gyvenimas sekasi, suteikti nuolaidą, suprask, yra nelogiška). Kaulytojai ir inkštėjai, apeliuojantys į mano gerą širdį, degs devintajame pragaro rate, sakau jums.
3. Negaliu pakęsti tų, kurie pamiršta savo pareigą grąžinti tai, ką pasiskolino, taip pat ir tų, kurie nuolatos ima, savo lipniais, glitniais pirščiukais čiupinėja, naudoja mano daiktus. Ne, aš nesu praradusi davimo džiaugsmo, ir taip, man vis dar labiau patinka duoti negu imti. Aš čia apie tuos, kurie naudojasi kitų dosnumu, apie tuos, kurie pasiskolinę elgiasi taip, lyg nepamiršo nieko išskyrus tą menkavertę skolelę, aš apie tuos, kurie neturi grynųjų ir netikėtai prireikus prašo paskolinti dvatsoką, kurį, vis mandagiai užsimindamas, atgausi po pusės metų. Šis punktas skirtas tiems, kurie priverčia mane jaustis nesmagiai, kad jie man skolingi, tiems, kurie viską, ką pasiskolina, sugadina, išpurvina, suglamžo ir sujaukia. Visokiems kaimynams, kurie, sugedus mikseriui (labai lietuviškas žodis) nebegali susiplakti savo velniškai sveikuoliško glotnučio (labai nelietuviškas žodis, sakykite smūfis, jeigu su anglų kalbos tarimu jums ne kas) ir atbėga pas mane su prašymu tą mikserį paskolinti, o grąžintas daiktas atrodo kaip atlaikęs galingą pomidorų mūšį. Tokiems tipams, kaip taisyklė, visada būna ką tik pasibaigusios cigaretės, todėl jie prašo pavaišinti, o jeigu likimas nenusišypsos ir teks su jais kur nors išvykti, nenustebkite, jeigu jiems prireiks jūsų kojinių, šampūno ar mėgstamo puodelio (nes jūs turite net du, o jie, matai, pamiršo netyčia).
4. Net kalakutas turi tvirtesnę nuomonę, palyginus su tais, kurie mėgsta tą ir tik tą vyną, kurį mėgstu aš, kurių politinės pažiūros būtinai sutampa su manosiomis, kurie mėgsta mano mėgiamus filmus, skaito mano mėgiamas knygas ir pritaria viskam, ką sako pašnekovas. Kai tas pašnekovas esu ne aš, jie mėgsta kito pašnekovo favourite things. Aš nežinau, kodėl jie taip elgiasi. Dažniausiai šią erzinančią savybę turintys chameleonai galvomis pritariamai linksi be konkretaus išskaičiavimo, tarsi turėdami kažkokį įgimtą mėgimo visko, ką mėgsta tuo metu su jais bendraujantis žmogus, geną. Daugiau ir nebeverta apie juos tęsti, jiems patiks visaip.
5. Tie, kurie nepadarė nieko blogo ir nieko gero, tačiau nemoka išklausyti, yra blogis pats savaime. Jie yra visatos centras, mato tik save, girdi tik save, kalba tik apie save ir tik gerai. Jeigu pokalbį pradėsite įspūdžiais apie savo kelionę, jie kaip mat jus pertrauks ir privers išklausyti varginantį ir nuobodų pasakojimą apie grupinio pirkimo portale įsigytas ir patirtas atostogas Turkijoje, kur viskas pigiai, viskas įskaičiuota ir viskas daug geriau negu jūsų kelionė į Kubą (kur ji yra?). Šią annoying savybę turinčius atpažinti yra paprasčiausia, nes jie visada jus pertrauks sakiniu, kuris prasideda „o aš tai“ arba „o, kai aš“. Tada prasidės galinga tirada apie visatos centrą, kurią galite iškęsti klausydamiesi arba apsimesdami, kad klausotės – svarbiausia šypsotis ir retkarčiais džiaugsmingai ištarti ką nors tokio, kaip „Nuostabu!“, „Kokia neįkainojama patirtis!“. Jeigu nenorite pasirodyti mandagus (tai yra rekomenduotina), galite nutaisyti nuobodžią miną (taip, tikėtina, šiek tiek sutrumpinsite pasakojimą) ir, kad negaišti laiko, mintyse susidėlioti kitos dienos darbus ir planus. Aš taip dažnai darau ir tai pasiteisina.
6. Mano mėgstamiausieji iš nemėgstamų – saldukai, širdukai, katukai. Štai šitie mažybiniais ir maloniniais žodžiais apsigleivėję pūkuotukai yra patys linksmiausi kenkėjai. Jie apseilėja jus, mano, kad taip yra draugiškiau, mieliau, laukia, kol nusišypsosite kaip saulytės. Jie linki jums labo rytuko, dėkoja sakydami ačiukas ir siunčia bučiukus. Visų jų elektroninio pašto adresai yra kristinute69@smagumelis.lt, aleksiux@kaipgeragyventi.com ir panašūs. Ačiū, manęs nereikia sveikinti su mano dienele, su gimtadieniuku, į mane nereikia kreiptis mergyte, man nereikia linkėti gražios dienelės. Esu trisdešimt vienerių metų suaugusi moteris. Jaučiuosi puikiai.
7. Nieko neveikiantys ir savo gyvenime nekeičiantys dūsautojai ir galvų linguotojai taip pat verti atskiro paminėjimo, nes nuo beprasmio šnekėjimosi su kosmosu, kad „yra kaip yra“, kad „dabar sunkūs laikai, visi aplinkui – vagys“, nuo aimanavimo į dausas, kad „niekam dabar nelengva“ ir „ką čia padarysi“, gyvenimas negerėja. Žinoma, jis ir neblogėja (jeigu blogėtų nuo dejonių, tai būtume blogiausio gyvenimo šalis). Apskritai, gyvenimas yra geras ir aš gyvenu gerai, tik šitos vargo bitės to erzinančiai nesupranta. Ką dabar daryt? Gal bent kažką išskyrus vaitojimą pamėginkit?
8. Apsiribojimas vienu ir mažareikšmiu (dažniausiai buitiniu) interesu žudo jūsų smegenis tol, kol galvoje lieka viena už tą vieną interesą atsakinga smegenis (o smegenų ląstelės, kaip žinome, neatsinaujina) ir jūs tampate pilnaverčiu daržovinių šeimos augalu. Tai yra negrįžtamas procesas ir progresuojanti savybė mąstyti ir kalbėti tik apie vieną interesą, dažniausiai vaikus, augintinius, gėlių priežiūrą, sodinukus, dekupažą, kremukus. Šią savybę turintieji buriasi į visokias draugijas, tarpusavyje bendrauja forumuose, rašo tinklaraščius, pasakojasi vieni kitiems (nes daugiau niekam jie neįdomūs), kaip išbandė tą kremuką, kuris patiko labiau, nei tas, su šaldančiuoju efektu, nes šitas rožinėje pakuotėje, sprendžia dilemas apie pampersiukus, dalinasi rūpestėliais, kaip vaikučiai padarė kakutį, kaip vedė šuniuką į lauką, kaip katukas žaidė su kamuoliuku (kaip pastebėjote, jiems būdinga ir mažybinių žodžių vartojimo savo kalboje savybė, žr. 6 punktą).
9. Tie, kurių vaikystė praėjo Tarybų Lietuvos laikais, prisimena beždžioniukų diskotekas mokyklose. Tai tipinis tų laikų vaikų laisvalaikio organizavimo pavyzdys, kai buvo siekiama užgožti kūrybiškumą ir mąstymą, kur nereikia, kai buvo skatinamas pageidautino elgesio mėgdžiojimas, kuris turėdavo tapti įpročiu. Turintieji savybę neįsijungę savo mąstyklių aklai mėgdžioti ir kartoti niekuo nepagrįstas arba klaidinančias frazes, yra labai pavojingi. Jais galima manipuliuoti taip pat lengvai, kaip ir slysti per ledą. Ir jų yra daug. Prisiminkime neseniai Facebook socialiniame tinkle platintą ir juoką kėlusią žinutę, susijusią su naudojimosi šiuo socialiniu tinklu taisyklių pakeitimais. Visi neišmanydami karksėjo apie Berno konvenciją, talpino nurodymus Zuckerberg‘ui. Tai buvo fun ir tai yra puikus mėgdžiojimo savybės pavyzdys. Daug pavojingesni manipuliavimo tokiais žmonėmis pavyzdžiai yra visur girdimi šūkavimai, kaip įvedus eurą viskas brangs, kaip parduos Lietuvos žemes ir jos bus išvežtos į užsienį, kaip prie ruso buvo gera. Tai yra nejuokinga. Tai – pavojinga. Ir tai reikia naikinti skubos tvarka, nes ši savybė yra greitai plintanti.
10. Vėluotojai ir pažadukai. Kam jie patinka? Sakysite, nieko tokio kad į susitikimą pavėluojama dešimt minučių? Ne, to nebus. Man neįdomu, kad kažkokiam gyvenimo nuograužai neužsivedė pirmas golfas arba, kad kamščiai (visi apie juos žinome ir tokias aplinkybes normalūs žmonės įvertina). Jeigu koks nors nelaimėlis, kuris, patikėkite, orientuojasi laike, negerbia mano laiko, daugiau susitikimų nebus. Jeigu susitariate, kad paskambinsite rytoj (taip pat apibrėžtas terminas), tai paskambinkite rytoj arba neskambinkite niekada ir, jeigu aš jūsų laukiu lygiai dvyliktą, tai būkite sutartoje vietoje tada ir nė minutės vėliau. Aš čia ne apie tuos, kurie sąmoningai pavėluoja pagal protokolą, aš apie tuos, kuriems elgesio etiketas yra mistika, kurie sako „o tai kas čia tokio?“. Nieko tokio, nuli. Viso gero. (Beje, ar žinojote, kad į business mail‘ą reikia atsakyti ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas, išskyrus tuos atvejus, kai yra ne darbo dienos arba siuntėjas gauna automatiškai išsiųstą atsakymą apie jūsų negalėjimą atsakyti per nurodytą terminą?)
Kadangi dabar laukimo ir stebuklų metas ir geri dalykai turi būti vartojami po truputį, likusį dešimtuką jūsų džiaugsmui pateiksiu netrukus, kai mažiausiai to tikėsitės. Kol kas naikinkite gyvenimo utėles aplinkui, kol jos nesunaikino jūsų. Sėkmytės, bučiukas!
