Organizacija „Gelbėkit vaikus“, bendradarbiaudama su Lietuvos paštu, lapkričio pradžioje surengė mokymų prieš patyčias seriją Alytaus, Anykščių, Jurbarko, Pasvalio ir Šakių rajono mokyklų mokytojų, socialinių darbuotojų bei psichologų grupėms.
Pasak mokymus vedusios psichologės Aurelijos Lingienės, patyčių tema, nors apie ją jau nemažai kalbėta, vis tiek lieka be galo aktuali labiausiai dėl to, kad keičiasi ir patyčių būdai, atsiranda vis keistesnių ir rafinuotesnių patyčių metodų: „Jei prieš keletą metų kalbėdavome daugiausia tik apie patyčias mokykloje, dabar jau turime gebėti stebėti ar net kontroliuoti patyčias internete“, - sakė psichologė ir pridūrė, jog būtent dėl to mokytojai turi būti labai atidūs ir dėmesingi.
„Galbūt daugelis mano, kad užvėrus mokyklos duris baigiasi ir patyčios, tačiau tai yra netiesa. Užvėrus mokyklos duris progų patyčioms lieka be galo daug – gatvė, autobuso stotelė, namų kiemas, laiptinė ar net namų virtuvė. Gali būti, kad tyčiosis ne tik bendraklasiai, bet ir kiemo draugai ar net broliai ir seserys.
Mokytojui – jaunosios kartos lavintojui – tenka didelė atsakomybė, pastebėti ir sudrausminti arba, dar anksčiau, patyčioms net neprasidėjus, užkirsti joms kelią ne tik mokykloje, bet ir visose situacijose apskritai. Ypač reikšmingas yra mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Bet kuri prevencijos programa bus sėkmingesnė, jei joje dalyvaus visa ugdymo įstaigos bendruomenė: ir mokytojai, ir vaikai, ir jų tėvai.
„Mūsų visuomenė linkusi reaguoti tuomet, kai patyčių problema „įsibėgėja“, kai jau būtina surasti esamos problemos sprendimą, kitaip tariant – „gesinti gaisrą“. Efektyvumą kovoje su patyčiomis garantuotų prevencinių programų nuoseklus vykdymas“, – įsitikinusi psichologė.
A. Lingienė pastebi, jog bendraujant su vaikais reikia koncentruotis į pozityvumą. Mokykla nėra drausminimo įstaiga, o vieta, kur vaikas turi labai daug galimybių, tad reikėtų kalbėti apie tai, ką mokykloje galima veikti, atrasti ir pažinti, o ne apie tai, kas čia draudžiama. Tai galioja ir kalbant apie elgesį.
„Jei kalbame apie draugiškumą, būtų naudinga vaiko paklausti: „O kaip aš galiu suprasti, kad tu esi draugiškas?“. Neabejoju, jog vaikas išvardins daugybę būdų, kaip jo draugiškumą galėtų pastebėti mokytojas“, - neabejoja psichologė.
Pasak psichologės, ugdymo įstaiga nėra vien tik akademinių žinių perteikėja, čia formuojasi asmenybės, tad labai svarbi atmosfera, kurioje vaikai mokosi. Saugi ir draugiška mokyklos atmosfera labai padeda formuotis vaiko emocinei brandai.
Ypatingai svarbus ir lavintojo tikėjimas prevencijos nauda, nes vaikams, o ypač paaugliams, daryti įtaką gali tik žmogus, nuoširdžiai tikintis skleidžiama idėja.
Mokymuose dalyvavusių mokytojų grupių prieš patyčias motyvacija, entuziazmas ir aktyvumas rodo, kad mokymų, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis arba kaip jas stabdyti bei psichologinio palaikymo Lietuvos rajonų pedagogams labai reikia.
Tuo labiau, kad „Gelbėkit vaikus“ ir Lietuvos pašto remiami mokymai apima ne patyčių problemą konkrečiai, bet ir supažindina ir su kitomis agresijos formomis, akcentuoja tolerancijos visuomenėje, mokykloje bei šeimoje sklaidą.
„Gelbėkit vaikus“ – tai 1991 m. įkurta nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija, šiuo metu turinti skyrius 30 Lietuvos miestų ir rajonų. „Gelbėkit vaikus“ yra motininės organizacijos „Save the Children“, vykdančios vaiko teisių programas daugiau nei 120 pasaulio šalių, narė.
