Kaip nepulti į paniką sužinojus apie etatų mažinimą?

Bendrovės padėtis anksčiau buvo kur kas geresnė. Bet dabar pasklido gandai apie jos susijungimą su kita, darbo vietų mažinimą. Kodėl pastaruoju metu viršininkas toks suirzęs? Kas atsitiko? Gal padariau ką nors ne taip? Gal esu jau įtraukta į atleidžiamųjų sąrašus? Jei tokios mintys įsitvirtina mūsų mąstysenoje, jos neretai paralyžiuoja veiklumą ir sukelia baimės nuotaikas.

„Ar girdėjai, kad turi būti atleistas visas skyrius...“ „Ne, bendrovė turi persikelti į kitą miestą“, - tokios žinios plinta žaibo greitumu. Įdomiausia tik tai, kad niekas nieko tiksliai nežino, - net ir platinantys tokio plauko informaciją. Visiškai atsiriboti nuo tokių plepalų - neįmanoma, nes nori ar nenori į juos esi įtraukiama. Bet kuomet paskalos tampa vis absurdiškesnės, reikia imtis veiksmų.

Aiškesniam padėties vaizdui susidaryti pamėginkite sukaupti konkrečių faktų ir situaciją išanalizuokite kaip galima blaiviau, pataria psichologai.

Bendrovėje, kurioje dirbate, paieškokite įtikinamų krizės simptomų: ar pasikeitė vadovybė? Ar apie bendrovės darbo rezultatus nebepranešama viešai, kaip tai buvo daroma anksčiau? Jei santykiai su viršininku geri, galėtumėte jo tiesiai šviesiai paklausti. Bet dažniausiai jis nieko nesakys arba negalės to padaryti.

Galite pasiteirauti personalo skyriaus darbuotojų (jei santykiai taip pat geri) arba šiuo klausimu net atsargiai kreiptis į aukštesnio lygio vadovą. Visas padėties bendrovėje tyrimas panašus į dėlionę. Po kiekvienos teisingai priderintos kaladėlės, vaizdas tampa išsamesniu, o matomumas – geresnis.

Susidariusios situacijos negalite labai pakeisti, bet prarasti sveikos nuovokos nevalia. Jei nuo bambėjimo, niurzgėjimo nusirisite iki nesugebėjimo dirbti ir tik aimanuosite - jokio viršininko nepalenksite savo pusėn. Toks elgesys - klaidingas!

Būtų neteisinga ir savo noru atsisakyti visų savo teisių - kad ir seniai gaunamo padidinto atlyginimo. Po tokio elgesio greitai sumažėtų jūsų, kaip darbuotojos vertė.

Jei jaučiate, kad virš jūsų darbo vietos kabo Damoklo kardas, privalote išlikti stipri. Tuomet viršininkas veikiau palaikys jūsų, kovotojos pusę. Net jei jūsų padėtis sunki, nieko nebodama toliau dirbkite, vykite šalin nepasitikėjimą savimi, kuris tarsi nematomas voratinklis mezgasi jūsų galvoje.

Galite iki begalybės spėlioti, kas atsitiks, jei atsidursite gatvėje („Turėsiu persikelti į mažesnį būstą“, „Nebegausiu jokio darbo“, „Nuo manęs nusisuks draugai“). Susimąstykite: kas gali atsitikti blogiausiu atveju? Ko galite atsisakyti ir ko negalite? Šį planą geriausia būtų išdėstyti ant popieriaus. Pavadinkite jį, sakykim, planu „A“. Jame numatykite, ką galite padaryti pirmiausia, kas būtų alternatyva jūsų profesijai, kaip ją pasiekti, kas šiuo atveju galėtų padėti.

Dailiosios lyties atstovės, kurios viską piešia juodomis spalvomis, į klausimą „Kas gali padėti?“ atsakytų trumpu ir kategorišku - „Niekas“. Bet jos klysta. Tokiu metu geriausius patarimus gali duoti tik blaiviai padėtį vertinantys žmonės. Pavyzdžiui, tas, kuris jau buvo pakliuvęs į panašią situaciją, draugai, kurie gali objektyviai įvertinti padėtį, žvelgdami į ją iš šalies ir kitos perspektyvos. Jų patarimai padės ir vėl įvertinti savo stipriąsias puses.

Kita vertus, taip pat suvoksite, jog mūsų laikais darbo praradimas mažiausiai priklauso nuo asmens, bet labiau nuo bendros darbo rinkos padėties. Gėdos ar kaltės jausmų dėl atleidimo mūsų laikais būtina atsisakyti.

Bet kokia, net ir nemaloniausia situacija turi dalelę pozityvo: baimė verčia greitai reaguoti, sutelkia turimas energijos atsargas. Būkite aktyvesnės, ieškokite nišų savo sugebėjimams pademonstruoti ir pritaikyti, bet kokiai progai pasitaikius plėskite ir tobulinkite profesines žinias, nuolat rinkite informaciją apie savo sritį ir laisvas darbo vietas. Jūsų pomėgis arba šalutinė profesija gali padėti atsistoti ant antros kojos.

Psichologijos specialistai pataria tvirtai įsisąmoninti, kad amžinos darbo vietos nėra. Į krizinę situaciją gali patekti bet kas. Svarbiausia - neprarasti pasitikėjimo savimi, savo jėgomis.

Šiuo atveju pravartu ir pašmaikštauti: jei nesuspėjote įlipti į troleibusą numeris penktas, jo nesivykite, palaukite kito, važiuojančio ta pačia kryptimi. Gal juo kelionė bus žymiai malonesnė?

Nukabinti nosies šiuolaikinei, veikliai moteriai - nevalia. Ji turi pateisinti šį apibūdinimą savo elgesiu, susidūrusi akis į akį su nemalonia situacija.