Alfonsai ilgą laiką buvo retas reiškinys. Visais laikais būdavo pakankamai turtingų gerokai į balzakišką amžių persiritusių našlių, trokštančių vyrų dėmesio ir merginimo. Jos pasiruošusios už tokio dėmesio iliuziją susitaikyti su tuo, kad būsimoje poroje bus tos, kurios suteiks bendram gyvenimui materialinį pagrindą. Jos taip pat puikiai supranta, kad jaunesnį vyrą materialiniais pančiais prikaustys prie savęs.
Lygiai taip pat visais laikais būdavo ir yra pakankamai jaunų vyrukų, seniai numojusių ranka į tikrąsias ambicijas, tinginčių dirbti ir pasirenkančių nerūpestingo drugelio karjerą. Ir užsimerkiančių į vystančios savo mylimosios kerus.
Juk viskas laikina, išvaizda taip pat, o puikiai matomos ir apčiuopiamos gėrybės, kurias atneša mylimoji, yra čia ir dabar. O gal net ir rytoj bei poryt.
Besikeičiantis lyčių santykis
Tačiau besikeičiantis lyčių santykis šiais laikais ėmė perėti alfonsus vieną po kito. Suvokus, kad moteris gali dirbti ir užsidirbti, atsirado ir kitas suvokimas, jog vyras gali nedirbti ir neužsidirbti, o būti išlaikomas moters.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas moters išlaikytinis yra alfonsas. Aplinkui apstu pavyzdžių, kai tokia išlaikytinio padėtis būna laikina.
Vyras, save tradiciškai suvokiantis kaip šeimos stuburą, dėl to labai kankinasi. Tokioms situacijoms užsitęsus gali susirgti depresija, pradėti gerti ar net mąstyti apie savižudybę.
Ypač daug tokių porų ir šeimų atsiranda kiekvienos ekonominės krizės akivaizdoje. Juk būtent vyrai labiausiai linkę pervertinti savo galimybes, kai krizę nulėmęs verslo burbulas būna aukščiausiame taške.
Vyrai linkę rizikuoti, leistis į galimus nuopuolius, o jiems nutikus labiausiai nukenčia.
Per krizes labiausiai padaugėja ir tikrųjų alfonsų. Vienintelis skirtumas nuo jų istorinio prototipo – jie tikrai nesivaiko vien fantastiškus turtus užgyvenusių senučių, apsikarsčiusių briliantais ir vairuojančių prabangius automobilius.
Šių dienų alfonsai praktiškesni ir ne tokie ambicingi. Dažnai jiems užtenka vien reguliaraus maitinimosi, sofos ir televizoriaus – magiško trikampio, kuriame galima tingiai svajoti apie kitos savaitės Aukso puodą arba kitokį stebuklingą praturtėjimo būdą.
Psichologai ir praktikai išskiria du pagrindinius alfonsų tipus: maratonininkai ir sprinteriai.
Pirmieji yra klasikiniai, darantys daugiau garbės A.Dumas sūnaus pjesei – moterys jiems yra ilgalaikiai investiciniai projektai, dėl to jie prakaituoja sporto salėse, bando bent jau paviršutiniškai susipažinti su temomis, leidžiančiomis palaikyti neįpareigojantį pokalbį, perka brangių drabužių ir nenumoja ranka į kosmetiką.
Neretai, be materialinės naudos (gerų gyvenimo sąlygų, apsipirkimo Milane ar brangaus automobilio), maratonininkai gauna ir neblogas ateities perspektyvas. Jei tokiam vyrui pasiseka sužavėti žvaigždę ar įtakingą verslo moterį, ima kilti ir jo karjera.
Skirtingai nei maratonininkas, sprinteris nesiekia ilgalaikių santykių.
Jo tikslas – per trumpą laiką iš moters išvilioti kuo daugiau pinigų.
Jis ieško aukų įvairiose vietose, įgyja damos pasitikėjimą, skundžiasi savo vargana dalia – neteko darbo, spaudžia kreditoriai. Ir, aišku, baigia tokią baladę prašymu paskolinti pinigų naujam, šįkart tikrai beprotiškai fantastiškam verslo projektui, kuris jiems abiem sukraus pasakiškus turtus. Ar bent jau suteiks finansinį stabilumą, jei toks alfonsas šiek tiek labiau išmano psichologines gundymo subtilybes.
Tačiau gavęs pradinį įnašą alfonsas išgaruoja kaip kamparas, palikdamas paskui save tik prašymus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo ar graudžius laiškus į interneto svetainės skiltį „Bendraukime“.
Aišku, dar daugiau už policiją ir portalų redaktorius apie tokius alfonsus ir jų griaunamąją galią gali papasakoti psichoterapeutai, nes nuviltos moterys pirmiausia eina pas juos išlieti savo jausmų.
Alfonsas dažniausiai turi valdingą motiną
Anot psichoterapeutų, alfonsas gerai išmano moters psichologiją. Jis jaučia, ko moteriai trūksta, ir akimirksniu išanalizuoja jos silpnybes. Besimezgančių santykių pradžioje jis dedasi rūpestingu, atsidavusiu partneriu.
Jis nelinkęs daug pasakoti apie save, bet aktyviai domisi moters gyvenimu – stengiasi sužinoti, koks jos šeiminis statusas, veikla, laisvalaikis, draugai, turtinė padėtis. Moteris ima manyti sutikusi vyrą, kuris ją supranta, moka išklausyti, kuriam ji įdomi. Bet apsukruolis tik renka informaciją.
Vieni jų tokie dėmesingi ir paslaugūs, kad nors prie žaizdos dėk, kiti – atvirkščiai – paslaptingi ir uždari, tarsi kviečia praskleisti ant jų užmestą paslapties šydą.
Beje, įdomu tai, kad tiek alfonsas, tiek jo auka turi psichologinių problemų. Tokios poros moteris nuo vaikystės tiki, kad jos niekas negali stipriai ir nuoširdžiai mylėti. Išsilavinusi, stipri, veikli, finansiškai nepriklausoma, bet nepatyrusi pakankamai meilės.
Šeimoje ji buvo vertinama už protą, pasiektus rezultatus, bet ne už jausmus. Vargu ar tokia moteris kada nors girdėjo, kad yra išskirtinė ir nuostabi. Ji nuo vaikystės jaučiasi nevisavertė, mano, kad yra neverta meilės, nepasitiki savo moteriškumu, todėl lengvai atveria širdį vyrui, kuris žarsto komplimentus.
O alfonsas dažniausiai turi valdingą motiną, perdėtai globojančią sūnų. Jos dėmesys vaikui ir rūpinimasis juo vaikystėje buvo nenuoseklus.
Todėl toks berniukas neišmoksta atsakomybės, tvarkos, siekti tikslo, jam neįskiepytas vyriškumas.
Tikėdamiesi iš valdingos motinos sulaukti dėmesio, berniukai vaikystėje išmoksta manipuliuoti. Tad kiekvienas alfonsas mano, kad jo vertė priklauso nuo to, ar jam pasiseks susirasti stiprią, veiklią moterį ir ją sugundyti. Beje, alfonso motinai retai patinka sūnaus draugės.
Viena garsiausių pastarųjų metų istorijų įrodo, kad meilės iliuzija gali brangiai kainuoti.
Tuo įsitikino viena turtingiausių Vokietijos moterų, garsios Quandtų dinastijos, kuriai priklauso dalis BMW koncerno ir daugybė kitų kompanijų, atstovė 52 metų Susanne Klatten. Šveicaras Helgas Sgarbi iš verslininkės išviliojo 7,5 milijono eurų (apie 25,9 milijono litų), o vėliau ėmė šantažuoti, kad išpeštų dar daugiau.
Lietuvoje tokių garsiai nuskambėjusių istorijų visuomenei dar neteko svarstyti, nors paslapčia apie jas nuolat kuždamasi. Kaip ir apie tai, kad ypač pikantiškas būtų buvusios barakudos susidūrimas su alfonsu.
Tokių istorijų turėtų tik gausėti, nes pastaruoju metu moterų ir vyrų vaidmenys susipainiojo.
Tačiau tiek tarp vienos, tiek tarp kitos lyties atstovų ne mažėja, o daugėja tokių, kurie norėtų užsidirbti visam gyvenimui iškart.
Pagal tikimybių teoriją anksčiau ar vėliau tokie sėkmės medžiotojai turėtų susitikti. Lieka tik įsivaizduoti, kurio iš jų planus vainikuos sėkmė.
Moterų išlaikytiniai mėto pėdas
Greta visiškai kriminalinių ir banalių istorijų apie sukčius, kurie verčiasi daužydami širdis vienišoms moterims ir išviliodami jų santaupas (apie jas „Lietuvos rytas“ yra rašęs ne kartą), vis dažniau galima aptikti ir tokių atvejų, kuriuos sunkiau priskirti prie aiškių alfonsų ar moterų išlaikytinių kategorijų.
Pamokoma yra vilniečio Daumanto Zamalio istorija. Investicinės bendrovės „Ultima Capital“ partneriu save tituluojantį bankininką šiuo metu persekioja milijoninė skola, kurią teismas jam priteisė už negrąžintą paskolą bankui. Šis teismo sprendimas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aukščiausiame teisme šių metų vasario 28 d.
Ši skola paskui D.Zamalį velkasi nuo 2008-ųjų, kai jis kartu su dar vienu partneriu bandė įsukti internetinės prekybos sistemą „Gera kaina LT“. Prasidėjus krizei verslas žlugo, kreditas bankui nebuvo grąžintas, tad iki to laiko informacinėmis technologijomis domėjęsis verslininkas įsisuko į teismų karuselę, iš kurios pasitraukė su gana apčiuopiama skola.
Šiuo metu D.Zamalis profesinių ryšių socialiniame tinkle „LinkedIn“ nurodo, kad jo įmonė „Ultima Capital“ teikia tokias investicinės bankininkystės paslaugas kaip konsultacijos įmonių struktūros pertvarkymas, kapitalo paieška, konsultuoja strateginio planavimo bei susijungimo ir įsigijimo klausimais.
Netrukus po šio karjeros posūkio iš žlugusio internetinės mažmenos akcininko į investicinę bankininkystę D.Zamalis pradėjo gyventi kartu su viena visuomenėje gerai žinoma ir turtinga moterimi, neseniai išsiskyrusia su savo sutuoktiniu. „Lietuvos ryto“ paprašytas plačiau papasakoti apie šią istoriją D.Zamalis atsisakė tai padaryti.
Kada ir kaip tampama alfonsais?
Psichologų nuomone, tam tikra berniuko vystymosi raida gali suformuoti alfonsišką filosofiją – sąmoningai ir tikslingai naudotis moterimi finansiškai. Jei vaikystėje aplink berniuką šeimos moterys šokinėja ir jį liaupsina, jis ima jomis naudotis.
Tokį požiūrį jis atsineša į mokyklą: pataikauja mokytojams, kad gautų geresnį pažymį, sukiojasi tarp mergaičių, kad gautų nusirašyti. Tikslui pasiekti naudoja komunikabilumą ir įgimtą žavesį. Toks asmuo nėra piktybiškas ar konfliktiškas.
Tačiau jam sunkoka bendrauti su berniukais, nes neatlaiko vyriškos konkurencijos. Alfonsas labiau moteriškas, jis iškalbus ir dažnai nėra stiprus fiziškai. Jei lanko būrelius, greičiausiai tai bus šokių būrelis ar muzikos mokykla. Ten, kur daug mergaičių.
Laikui bėgant alfonsas pajunta, kad gali lengvai pelnyti moterų dėmesį. Jam natūraliai ima atrodyti – kam dirbti, jei galima pasinaudoti moterimi. Neretai jis veikia paslapčia. Pavyzdžiui, alfonsas prašo paskolinti 100 litų, sumokėti už kavą ar įpilti benzino. Nuo žigolo alfonsas skiriasi tuo, kad jį tenkina bet kokia materialinė nauda. Žigolas už bendravimą ima daug.
