Smurtautojo logika: „Žmona pati išprovokavo muštynėms“

Kauno apskrities vyrų krizių centro duris kartą per savaitę praveria 53 metų statybininkas Vidas B., kuris šių metų gegužę būdamas neblaivus smurtavo prieš savo žmoną ir nesunkiai ją sužalojo.

Konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl vaikų auklėjimo. Supykęs, kad žmona nepaiso jo nuomonės, vyras ją stūmė ir užvožė per veidą. Paaiškėjo, jog nesutarimų ir smurto šeimoje būta ir anksčiau, tačiau moteris policiją iškvietė pirmąkart.

Po nukentėjusiosios apklausos vyras buvo išvežtas į areštinę, teismas jam uždraudė artintis prie šeimos narių. Vyras buvo įpareigotas lankyti Vyrų krizių centre rengiamus smurtinio elgesio keitimo kursus.

Tai tik viena iš daugybės Kauno apskrities Vyrų krizių centro lankytojų istorijų.

„Didžiausia Vido B. problema – jo požiūris į vaikų auklėjimą. Jis įsitikinęs, jog atžalas reikia auklėti itin griežtai, už menkiausią nusižengimą bausti fizinėmis bausmėmis – mušimu arba klupdymu į kampą. Jis tikina, kad taip pats buvo auklėjamas, todėl esą užaugo teisingu žmogumi.

Žmona tokiems vaikų auklėjimo būdams nepritaria, o patriarchalinės, kategoriškos nuostatos, kad vyro žodis turi būti paskutinis ir kone šventas, šį žmogų verčia smurtauti, ypač, kai išgeria“, – pasakojo Vyrų krizių centro direktorė psichologė Dovilė Bubnienė.

Psichologams dirbti su šiuo vyru nėra lengva, nes per trumpą laiką pakeisti į šeštąją dešimtį įkopusio žmogaus požiūrį gana sudėtinga.

Elgesio įpročiai formuojasi vaikystėje. Jeigu šeimoje buvo smurtaujama, vaikams tai atrodo normalu ir užaugę jie gali vadovautis tokiais elgesio modeliais.

46 metų Kęstutis R. – aukštąjį išsilavinimą turintis informacinių technologijų specialistas, inteligentiškas, iš pirmo žvilgsnio romus vyras. Tačiau šių metų kovą jis padaugino alkoholio ir konflikto metu mėgino pasmaugti savo žmoną.

Toji suskubo iškviesti policiją, o Kęstutis R. po tokio išpuolio dviem paroms buvo atskirtas nuo šeimos. Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes abi pusės susitaikė. Tačiau vyras įpareigotas lankytis Vyrų krizių centre.

„Kęstutis R. – vienas iš nedaugelio centro lankytojų, kuris pripažino kaltę ir siekė pakeisti savo elgesį. Į kelias psichologo konsultacijas jis buvo atėjęs ir su žmona. Pora tikino, jog tai – jiems abiem svarbi pamoka“, – sakė D.Bubnienė.

Psichologė domėjosi, kaip Kęstutis R. ir jo šeima gyvena šiuo metu. Sutuoktiniai tvirtino, jog jų santykiai tapo šiltesni, smurto atvejų šeimoje nėra.

Šiuo metu Vyrų krizių centre privalomai lankosi ir 30 metų verslininkas Saulius G., kuris šių metų liepą būdamas neblaivus talžė ir smaugė žmoną. Atvykusiems pareigūnams vyras aiškino, kad prieš žmoną smurtavo, nes kitaip negalėjo jos nutildyti.

Sauliui G. teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę ją atidedant. Vyras buvo įpareigotas dalyvauti elgesio keitimo programoje. Saulius G. dalyvauja ne vien elgesio keitimo programoje, jis pas psichologus lankosi individualiai. Kauniečiui pagalbos reikia, nes jis turi bendravimo problemų, be to, vyras ne kartą prieš save mėgino pakelti ranką.

„Šiuo metu ant antrų skyrybų slenksčio esantis Saulius G. – mažai kalbantis, uždaras žmogus. Jis tikino, jog prieš išpuolį neigiamos emocijos ir pyktis jame kaupėsi ne vieną mėnesį ir vieną dieną jis susikaupusį pyktį kumščiais išliejo ant žmonos.

Po kelių susitikimų su Sauliumi G. paaiškėjo, kad jis yra smurtavęs ir prieš pirmąją savo žmoną. Vyras taip pat yra bandęs žudytis“, – kauniečio istoriją pasakojo D.Bubnienė.

Smurtinį elgesį keičiančios programos Kaune vykdomos jau penkerius metus. Tačiau tik 2011 metais, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, jas kaip bausmes pradėjo skirti teismai.

Kauno apskrities vyrų krizių centre vykdomą smurtinio elgesio keitimo programą lietuviai perėmė iš danų. Ji skirta perauklėti vyrams, kurie smurtauja artimoje aplinkoje – prieš savo šeimos narius.

Per užsiėmimus 6 – 10 žmonių grupėje dirbantiems smurtautojams pateikiami įvairūs testai ir klausimai, daromos sociogramos, jie patenka į dirbtinai sukurtas konfliktines situacijas, mokosi bendrauti.

Kol lankytis centre vyrų neįpareigodavo teismas, juos tai daryti priversdavo žmonos ar sugyventinės, grasindamos skyrybomis. „Tačiau tokiais atvejais motyvacijos persiauklėti būdavo nedaug. Vyrai į užsiėmimus eidavo tol, kol žmonos jiems atleisdavo“, – sakė psichologė.

Nupiešti smurtautojo portretą D.Bubnienė tikino negalinti, nes daugeliu atvejų tai niekuo neišsiskiriantys vyrai. „Elgesio keitimo programoje yra dalyvavę ir nė dvidešimties neturintys, ir į devintą dešimtį įkopę vyrai, įvairaus išsilavinimo, gaunantys skirtingas pajamas“, – tvirtino D.Bubnienė.

Psichologė pabrėžė, jog dauguma vyrų nesutinka, kad smurtavo prieš moteris, arba teigia, kad mušėsi abu. Dažnas tikina, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Tačiau pagal įstatymus kaltas tas, kuris padaro nusikaltimą, o tas, kuris provokuoja, nėra kaltas.

Nors teigiama, kad alkoholis nėra priežastis kelti ranką, 8 iš 10 atvejų smurtautojai būna neblaivūs.

„Įprastai alkoholis tik atpalaiduoja, o smurto priežastys artimoje aplinkoje įvairios: tolerancijos stoka, nemokėjimas bendrauti, psichologinis pusiausvyros nebuvimas, psichikos ligos“, – kalbėjo centro vadovė.

Kauno apskrities VPK pernai sulaukė 3 523 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš jų 2 058 atvejais ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nes pusės susitaikė arba nebuvo pakankamai kaltės įrodymų. Teismui buvo perduotos 289 artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų bylos.

Nemaža dalis asmenų, kurių bylos perduotos teismui, ir tų, kurių ikiteisminiai tyrimai nutraukti dėl susitaikymo, gauna įpareigojimą lankyti smurtinio elgesio keitimo programą.