Darbe patirtas
stresas didžiausią poveikį turi šiauliečių, klaipėdiečių ir
kauniečių nuotaikoms.
„Panašu, kad dėl dažnai linksniuojamo lietuvių liūdnumo,
melancholijos ir pesimizmo nereikėtų kaltinti vien tik sunkios
ekonominės situacijos, šiaurietiško temperamento ar skausmingų
istorinių peripetijų.
Daugiausia neigiamas dirbančių žmonių
emocijas lemia būtent darbovietėse patiriami nemalonūs pojūčiai -
stresas, įtampa, nerimas. Panaikinti ar bent sumažinti tokius
pojūčius nelengva, tačiau įmanoma“, - sakė bendrovės „Actavis“
vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.
Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų
teigia bent kartą per savaitę patirią stresą darbe. Kasdien streso
dozę priversti atlaikyti beveik dešimtadalis apklaustųjų, 27 proc.
- kartą arba kelis kartus per mėnesį. Dar 11 proc. gyventojų įtampą
darbe jaučia kelis kartus per metus.
Daugumai darbe stresą patiriančių gyventojų dėl šios
priežasties pasireiškia bloga nuotaika (59 proc.). Lyginant
Lietuvos regionus, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų
miestų gyventojai - bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69
proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 67 proc. klaipėdiečių, 65 proc.
kauniečių ir 64 proc. vilniečių.
„Stresas, patiriamas darbe, turi didžiulės įtakos žmonių
nuotaikai. Jei asmuo patiria ilgalaikį intensyvų stresą, ilgainiui
jis tampa suirzęs, nerimastingas, pastebimi intensyvių emocijų
proveržiai arba atvirkščiai - apatija, užsisklendimas. Jei asmuo
neturi tinkamų streso valdymo įgūdžių, jam sunku suvaldyti įtampą,
atsiriboti nuo darbo problemų ir palikti „darbą darbe“, bloga
nuotaika parsinešama namo bei neretai ten ir „išliejama“, -
komentavo psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro konsultantas,
partneris Justinas Burokas.
Penktadalis gyventojų prisipažino, kad stresas jiems trikdo
sveikatą. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog stresas darbe
sukelia konfliktus šeimoje, 8 proc. respondentų - skatina žalingų
įpročių suaktyvėjimą.
G. Bieliauskaitės teigimu, nors darbovietėje patiriamą įtampą
Lietuvoje priimtina vertinti kaip natūralų reiškinį, tai nėra
norma. „Įrodyta, kad nuolatinis stresas žmones žlugdo visų pirma
psichologiškai. Be abejo, tai turi didžiulės neigiamos įtakos tiek
darbo produktyvumui, tiek darbuotojo santykiams su aplinkiniais,
tiek jo sveikatai. Todėl būtina imtis streso darbe prevencijos ir
mažinti veiksnius, sukeliančius įtampą“, - pažymėjo bendrovės
„Actavis“ vadovė Baltijos šalims.
J. Buroko įsitikinimu, Lietuvoje dirbantys žmonės yra linkę
susitaikyti su neigiamomis nuotaikomis. „Lietuviai neretai turi
įprotį laukti, kad jais kažkas pasirūpins, o ne patys imtis
ryžtingų žingsnių padėti sau. Prislėgti ilgalaikio streso jie
laukia, kol kažkas tą stresą sumažins, keiksnoja neteisingą
sistemą, bet pamiršta, kad gali patys išmokti daug dalykų, kurie
jiems padėtų „neperdegti“, - sakė psichoterapeutas.
