Lietuvoje tyrimų, kuriuose būtų klausiama apie tai, kas turėtų apmokėti sąskaitą, daryta nėra, tačiau rugsėjo viduryje paskelbta JAV atlikta apklausa parodė, kad net 77 proc. heteroseksualų partnerį turinčių žmonių mano, jog per pirmą pasimatymą turi mokėti vyras.
Iš daugiau kaip tūkstančio apklaustųjų į klausimą, ar galvojate, kad vyras turėtų padengti sąskaitą per pirmą pasimatymą, teigiamai atsakė 72,5 proc. moterų ir 82,4 proc. vyrų. Sąskaitą pusiau dalintų 24 proc. moterų ir 13,8 proc. vyrų, o kad vyras mokėti neturėtų mano 3,6 proc. moterų ir 3,8 proc. vyrų.
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas sakė, kad Lietuvoje situacija gali būti kiek kitokia: „Pas mus nebūtinai taip yra, o mokėti gali abu.“
Tačiau, jo manymu, praktika, kai moka tik vyras, yra įsisenėjusi ir ydinga. „Taip parodoma, kad vyras yra tas, kuris aprūpina, apmoka, yra šeimos galva. Įtvirtinamas vyrų ir moterų nelygiavertiškumas“, – komentavo pašnekovas.
Be to, už vakarienę sumokėjęs vyras, A.Tereškino teigimu, savotiškai perka moterį, nes už išleistus pinigus gali tikėtis grąžos. „Moterys gal to ir nesuvokia, bet taip užmokama už jų glamones, švelnumą. Jei abu mokėtų po lygiai, tokių lūkesčių nebūtų“, – sakė sociologas.
Tokią vyrų logiką patvirtina keli moksliniai tyrimai. 1985 metais žurnale „Psychology of Women Quarterly“ paskelbtame straipsnyje aprašomas tyrimas, kurio metu jo dalyviams buvo pristatomi įvairūs pasimatymų scenarijai – kas pakvietė, kas apmokėjo sąskaitą, kur jis vyko ir t.t., vėliau prašyta įvertinti lytinių santykių priimtinumą po pasimatymo. Paaiškėjo, kad išleisti pinigai keitė vyrų nuomonę šiuo klausimu: „Išprievartavimas buvo labiau pateisinamas, kai vyras apmokėjo visas pasimatymo išlaidas, o ne padalijo jas pusiau.“
Kur kas naujesnė 2010 metais Kentukio universitete atlikta apklausa taip pat parodė, kad vyrai dažniau už moteris galvojo, jog sekso tikimybė yra didesnė, jei vyras sumoka už prabangų pasimatymą.
Moterims naudinga?
Darbo aplinkoje barjerai tarp vyrų ir moterų pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, Lietuvoje konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas tyrimas parodė, kad aukščiausio lygio vadovės pernai uždirbo vidutiniškai 5 proc. daugiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai.
Tačiau kitose pareigybėse vidutiniai moterų atlyginimai yra mažesni. Vyresnieji specialistai ir vidurinės grandies vadovai vyrai uždirba 6 proc. daugiau nei moterys, specialistai – 9 proc., jaunesnieji specialistai ir darbininkiškų profesijų atstovai – 15 proc.
Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2012 metais siekė 12,6 proc. Jis nuo 2007 metais siekusių 22,6 proc. po truputį mažėja.
Gali kilti klausimas, kodėl moterys, vis dažniau uždirbančios beveik tiek pat, kiek vyrai, vis dar sutinka, kad išlaidas padengtų ne jos. Galbūt joms tokia padėtis patinka, nes yra finansiškai naudinga?
„Ji gal ir naudinga finansiškai, bet nenaudinga apskritai – seksualiai, fiziškai. Taip jos susitaiko su padėtimi, įsiskolina ir įtvirtina lyčių nelygybę“, – paaiškino A.Tereškinas.
Sociologas sutiko, kad pajamų skirtumas tebeegzistuoja, tačiau tai nereiškia, kad moteris neprisideda prie šeimos išlaikymo. „Dirbančios moterys lygiai taip pat, kaip vyrai, išlaiko šeimą“, – sakė jis.
