„Stebėdama vaikus nenustoju jais žavėtis – kokie jie visi gabūs, imlūs ir smalsūs! Tačiau kalbant apie ikimokyklinukų mokymą(si), pirmiausia reikia atsisakyti įsivaizdavimo apie priverstinį mokymąsi vaiką pasisodinant ir mokant, aiškinant ir „kraunant žinias“. Tai yra atgyvenę metodai, netinkantys šiuolaikiniams vaikams, o visi naujausi tyrimai rodo, kad geriausiai vaikas informaciją įsisavina mokydamasis per pojūčius“, – kalba edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Tėvų vaidmuo vaikų pažinimo procese
Anot edukologės, nors daug apie pasaulį vaikai išsiaiškina savarankiškai kaupdami įvairią patirtį, vis dėl to tėvų dalyvavimas vaiko pasaulio pažinime yra svarbus ir nepakeičiamas. Tai ypač aktualu kai vaikas jau geba aiškiai reikšti mintis ir norus žodžiais, prasideda kodėlčiukų laikotarpis (dažniausiai besibaigiant tretiesiems ar įpusėjus ketvirtiesiems gyvenimo metams).
„Tėvams kodėlčiukų laikotarpis – tikras iššūkis, bet į vaiko klausimus reaguoti ir į juos atsakyti būtina. Ne tik todėl, kad vaikas jaustųsi svarbus, augtų jo pasitikėjimas savimi ir užsitvirtintų lygaus šeimos nario pozicija, bet ir tam, kad gausėtų mažylio žinios apie pasaulį ir turtėtų žodynas“, – pasakoja Austėja Landsbergienė.
Vaikui besidomint nauju objektu ar veiksmu, siūloma ne tik pasakyti atsakymą, bet jį nupasakoti, pasakyti pavyzdžių, priminti tai, ką vaikas jau žino. „Jei vaikas klausia: „Ką įjungia šitas mygtukas?“, galite atsakyti: „Šviesą vonios kambaryje“, o galima ir pridurti: „Kiekvienas mygtukas kažką įjungia. Žiūrėk, paspaudus šitą mygtuką, įsijungia plaukų džiovintuvas, o šį – šviesa virš veidrodžio“, – patarimais dalinasi edukologė.
Vaikui pradėjus smalsauti apie maisto produktus, neprošal apsilankyti parduotuvėje arba ūkyje. Jei tuo metu nėra tokios galimybės, nesunku atrasti paveikslėlį ta tema internete arba knygoje – kuo daugiau kūno pojūčių dalyvaus gaunant informaciją, tuo geriau jis įsisavins naujas žinias.
Pasaulio pažinimas slypi knygose, žaidimuose ir internete
Knygose gausu žinių, kurios mažyliui bus įdomios, naudingos ir leis dar geriau pažinti savo aplinką. Apie miesto ar kaimo gyvenimą, įvairias profesijas, pasaulio šalis ir istoriją bei daugelį kitų svarbių dalykų drauge su vaiku galima sužinoti pasakų ar pasakojimų knygose ir enciklopedijose. Net patiems mažiausiems smalsuoliams yra išleista gausybė paveikslėlių knygų kietais puslapiais apie gyvūnus, maisto produktus, miško ar vandenyno aplinką.
Naujos edukacinės knygos vaikams „Didžioji gyvūnų kolekcija“ išleidimą inicijavo ir vienas prekybos tinklų.
„Tikime, kad knygos – puiki edukacinė priemonė, leidžianti sužadinti vaikų smalsumą ir pasaulio pažinimo troškimą. Todėl prisidėjome prie edukacinės knygos išleidimo. Ji padės susipažinti su pasaulio gyvūnais ir žemynais klijuojant lipdukus su gyvūnų atvaizdais ir tėvams skaitant istorijas apie juos“, – kalba prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Edukacinėje knygoje vaikams „Didžioji gyvūnų kolekcija“ pateikiami Europoje, Azijoje, Afrikoje, Antarktidoje ir kitur gyvenančių gyvūnų ir žemynų aprašymai, įdomybės apie gyvūnus bei įvairios užduotys. Ji skirta 4-10 metų amžiaus vaikams.
Įgauti žinių ir patirties vaikams padeda ir žaidimai. „Žaidimų yra pačių įvairiausių ir visi jie ugdo skirtingas savybes. Pavyzdžiui, stalo žaidimai moko palaukti savo eilės, bendradarbiauti, garbingai pralaimėti.
Konstruktoriai moko apie objektų koordinaciją, dydžius ir sąveiką; vaidybiniai žaidimai leidžia lengviau suvokti bendruomenės santykius ir ryšius tarp žmonių, juos žaidžiant lavėja vaizduotė“, – mintimis dalinasi edukologė A. Landsbergienė.
Ji pabrėžia vaidybinių žaidimų svarbą: „Jų metu vaikai gali gauti daug naudingos informacijos, ypač jei žaidžiama drauge su suaugusiuoju. Žaidžiant namus, galima papasakoti vaikui apie pageidaujamą elgesį: „Žiūrėk, šitai lėlytei, močiutei, skauda koją. Gal tavo lėlytė galėtų jai padėti panėšėti maišus iš parduotuvės?“ arba: „Kūdikėlis dar nemoka pats apsirengti, taip pat, kaip ir tavo mažasis brolis. Dėl to tu arba aš turime jam padėti, kol jis išmoks pats“. Žaisdamas vaikas gali iš jūsų perimti tokias naudingas žinias, kokių savarankiškai gauti ne visada yra galimybė.“
Interneto paieška gali pasitarnauti, jei nepavyksta skirti laiko gyvai pateikti informacijos. Šiais laikais interneto erdvėje galima rasti net tiesioginę transliaciją iš pelėdos lizdo, paukščių lesyklos ar Everesto viršūnės! Jei vaikas nori išsiaiškinti kažką, ko tėvai nežino, nereikia nerimauti. Atsakymas – „Nežinau, bet galime pasidomėti kartu“ – vaikui padės suprasti, kad net suaugusieji ne viską žino, bet yra smalsūs ir taip pat nori geriau pažinti pasaulį.
„Nereikia pamiršti, kad vaikai nesąmoningai kopijuoja tėvų ar kitų jiems svarbių suaugusiųjų elgesį. Jei tėvai nori, kad vaikas domėtųsi ir keltų klausimus, turėtų pradėti nuo savęs – skaityti knygas, diskutuoti, tyrinėti – mažylis mielai prisijungs“, – reziumuoja edukologė A. Landsbergienė.
