Kauno bibliotekų ir knygynų darbuotojai teigia, kad noriausiai miestiečiai skaito erotinius romanus, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Aktoriaus Leonardo Zelčiaus dukra psichologė Kristina Zelčiūtė įsitikinusi, kad tai – nieko keista. Literatūroje žmonės ieško emocinio pasitenkinimo ir kitokios psichologo paslaugas atstojančios išminties.
Specialistės teigimu, Kaune daugėja vaikų, kuriems vis anksčiau reikia psichologinės pagalbos. Taip yra dėl to, kad vaikams stinga tėvų, ypač daug dirbančių motinų dėmesio. Patyrę nusivylimus dėl artimo žmogaus vaikystėje, jie nemoka dalytis meile ir vėliau turi problemų suaugę.
Taip pat per pastaruosius metus padaugėjo ir suaugusių žmonių, kurie patiria emocinę įtampą, depresiją. Tai, psichologės teigimu, politinių, ekonominių pokyčių, krizės padariniai.
K.Zelčiūtė sako, kad, neturėdami lėšų ar fizinių galimybių atsipalaiduoti, galime kuriam laikui pakeisti aplinką ir kitais būdais padėti patys sau.
Tai bibliotekose ir knygynuose besilankantys žmonės nesąmoningai ir siekia daryti.
Profesionalių patarimų apie tai, kaip knygos gali padėti, K.Zelčiūtė šią savaitę kauniečiams negailėjo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vykusiame biblioterapijos užsiėmime.
– Kaip paaiškintumėte reiškinį, kad kauniečiai linkę skaityti meilės romanus? Ar tai – neišprusimo apraiška?
– Mūsų tautai teko nelengvi išbandymai – karai, politinių santvarkų kaita, krizės. Žmonėms į kraują įaugęs baimės, nesaugumo jausmas. Bijome dėl savo, savo vaikų ateities. Todėl neretai įvairiausio amžiaus žmones kamuoja neviltis, emocinė ir psichologinė įtampa, stresai. Norint atsipalaiduoti yra įvairių būdų. Tačiau vaistai, lankymasis pas gydytojus, kelionės – viskas kainuoja. Neturėdamas finansinių ar fizinių galimybių pasinaudoti šiomis priemonėmis mažai kas susimąsto, kad nieko nekainuojančią terapiją turime po ranka.
Tai – biblioterapija. Ji apima skaitymą, kino ir televizijos filmų žiūrėjimą. Skaitydamas knygas žmogus atpažįsta situacijas, į kurias pats patenka. Taip pat jose aprašoma, kaip herojus randa išeitį. Knygos atlieka kompensacinę funkciją. Suteikia vilties, ją sužadina, sustiprina žmogaus tikėjimą, kad ir jam viskas bus gerai, skatina pasitikėjimą savo jėgomis.
Kiekvieno žmogaus poreikis yra būti poroje. Taip lengviau išgyventi. Todėl meilės nepatiriančios moterys linkusios skaityti meilės romanus ir žiūrėti serialus. Jie kompensuoja romantikos poreikį, sukelia švelnumą. Gaminasi lytiniai hormonai, kurie skatina moterį būti švelnesne su savo artimais žmonėmis.
Pastebime, kad vyrai vis labiau moteriškėja. Juos nuo mažumės augina, auklėja, moko moterys. Riterių kautynių nebevyksta. Tačiau vyrų poreikis yra būti lyderiu. Todėl vyriškumą kompensuoja pomėgis žiūrėti veiksmo filmus. Jie skatina vyrų pasitikėjimą savimi ir norą būti kilniu gynėju.
Daugelis nusišypsos, kad meilės romanai ar veiksmo filmai – prastas skonis. Tačiau kai nori atsipalaiduoti, gali padėti net ir moteriškų ar vyriškų žurnalų sklaidymas.
Kai nori gerti, pirmiausia tai ir darai, kol numalšini troškulį. Taip yra ir su skaitymu ar filmų žiūrėjimu. Gera knyga yra ta, kuri man šiandien tinka.
– Kaip dar veikia biblioterapija? Kokias atvejais knygų skaitymas gali padėti?
– Knygų skaitymas atlieka ir etinę vertybinę funkciją. Viduje turime žvėriškus instinktus, tačiau visuomenė suformavo humanistines vertybes. Apėmus stresams, rūpesčiams, nuovargiui, humanistinės vertybės nusileidžia instinktui išgyventi. Knygos, filmai sugrąžina prie tikrųjų vertybių.
Kartais nutinka taip, kad tenka keisti požiūrį į pasaulį, nes jis yra daug įvairesnis, nei įsivaizduojame. Tada padeda literatūra, kurioje galime rasti filosofinių įžvalgų.
Detektyvai ugdo pėdsekio instinktą, mokslininko talentą. Taip pat suteikia adrenalino.
Kodėl visame pasaulyje tokia populiari buvo apie Harį Poterį išleista knygų serija? Nes joje sutelktos visos gyvenimiškos situacijos. Kalbama apie tėvų dėmesio trūkumą. Jį patiria vis daugiau vaikų, nes tėvai vis daugiau dirba.
Taip pat gvildenamos patyčių, meilės ir kitos problemos, su kuriomis susiduriame kiekvienas, nepaisant kokio amžiaus esame. Knygos suteikia drąsos bijantiems bendrauti žmonėms.
Kiti žmonės kone atmintinai žino Bibliją. Joje pateiktos visos archetipinės žmogaus gyvenimo situacijos.
Skaitantys žmonės žino, kokios situacijos būna, kas gali nutikti, ir yra tam geriau pasiruošę. Todėl išeitį iš krizinių būsenų randa lengviau.
– Kokiais dar būdais neišleisdamas daug pinigų žmogus gali bandyti savarankiškai įveikti stresą?
– Mažai kas susimąsto, o kartais ir iki karsto lentos nesupranta, kad turime teisę save saugoti. Kasdien susiduriame su žmonėmis, kurie kalba tik negatyvius dalykus, pasakoja baisias istorijas, mato tik blogį ir tuo garsiai piktinasi.
Taip pat yra žmonių, kurie nuolat bambėdami ant tavęs užkrauna savo problemas, manipuliuoja, įteigia, kad tai tu turi spręsti jų bėdas.
Bendravimas su tokiais žmonėmis destabilizuoja psichiką. Nuo tokių žmonių bent kartkartėmis reikia atsiriboti. Rečiau bendrauti su nuolat dejuojančia ir kaltės jausmą sukeliančia motina, perspėti sutuoktinį, kad turi laiko skirti ir sau.
Tai ne tik gali, bet ir privalai padaryti.
