Dainora
Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linija“ psichologė ir savanorių mokytoja:
„Tiek suaugusieji, tiek vaikai neretai mano, kad papasakoti kažkam apie patyčias yra netinkama, netgi gėdinga, tai vadinama skundimu.
Patyčios yra netinkamas elgesys, skaudinantis bei žeidžiantis kitą, todėl svarbu į tai reaguoti, bandyti sustabdyti.
Vaikai bijo, kad juos gali pasmerkti bendaamžiai, todėl ne visada patyčios būna paviešintos. Jei vaikas prasitaria, kad jį pravardžiuoja skundiku, tėvai turėtų suklusti. Yra dvi svarbios veiksmų kryptys. Viena jų, būtina kalbėtis su vaiku, kita – aiškintis su mokyklos darbuotojais.
Yra svarbu vaiką skatinti pasidalinti patiriamais sunkumais. Tokiu būdu ugdomas vaiko gebėjimas kreiptis pagalbos, jautrumas kitam žmogui bei aktyvi pozicija, kai kovojama už teisybę ir stengiamasi padėti silpnesniam.
Kalbantis su nepilnamečiu, būtina išsiaiškinti, kokia jo savijauta, kokie dalykai jį labiausiai žeidžia. Dažniausiai mes galime išgirsti iš vaikų tokią žinią – kartą išvadintas skundiku jis daugiau nebenori kištis. Jis lyg norėjo gero, o galiausiai tai atsisuko prieš jį patį.
Svarbu, kad tėvai išreikštų emocinę paramą tokiam vaikui, paaiškintų, kodėl būtina pranešti suaugusiems apie patyčias. Reikia vaikui pasakyti, kad nesvarbu kaip mokytojas vertina jo elgesį, toks elgesys yra teisingas.
Didžiausia klaida – abejingumas, nes visuomenėje tai prisideda prie netinkamo elgesio ir skriaudų didėjimo. Neabejingas kitų skausmui žmogus gali ir turi parodyti savo poziciją.
Tuo atveju, jei vaikas dėl pranešimo apie patyčias susilaukia užgauliojimo, įžeidinėjimų, tėvams būtina pasikalbėti su pedagogais.
Jie turėtų paaiškintų mokyklos atstovams, ką patys galvoja apie patyčias, kodėl svarbu, kad vaikai nenutylėtų tokių dalykų.
Tėvai galėtų pakviesti pedagogus į diskusiją, kaip įmanoma sukurti saugią sistemą, kad vaikai galėtų kreiptis dėl matomų patyčių.
Manau, pati mokykla turėtų būti suinteresuota tuo, kad kiekvienas vaikas galėtų informuoti apie patyčias, nes kai kuriais atvejais tik taip įmanoma pastebėti tai ir sustabdyti.
Būtų gerai, jei tėvai pasidalintų su pedagogais savo jausmais ir pastebėjimais. Tėvai ir mokytojai turi veikti kartu ir bendromis pastangomis ugdyti socialiai pagarbiai besielgiantį ir jautrų žmogų“.
Kovo 24-30 d. kviečiame prisijungti prie iniciatyvos „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Daugiau informacijos - portale bepatyciu.lt