Anūkė tesėjo savo pažadą ir ant pečių didžiulę naštą užkrovė ne tik savo tėvams, bet ir senelei. Moteris paskutinė matė mergaitę, išlydėjo ją namo. Pasimetusi ir sunerimusi močiutė telefonu tikėjosi nuraminimo ir patarimo, kaip gali rasti dvylikametę.
Policija jau ieškojo dingusios maištautojos. Tačiau pareigūnų pastangos nenumaldė kylančios baimės ir nežinios.
Kone pusvalandį laiko močiutė tvirtai spaudė telefono ragelį prie skruosto ir nesiliovė svarsčiusi, kas galėjo nutikti.
Laimei, netrukus ši drama baigėsi laimingai. Mergaitė pati parėjo namo ir prisipažino, kad laiką leido pas draugę. Ji tiesiog nenorėjo grįžti namo.
Šios istorijos liudininkais tapo Dingusių žmonių šeimų paramos centro (DŽŠPC) darbuotojai. Nuo vasario pradėjo veikti dingusių vaikų pagalbos telefonu linija, į kurią ir paskambino minėta močiutė.
Per pastarąsias porą savaičių telefonu 116000 konsultantai keturis kartus ramino itin susijaudinusius dingusių vaikų artimuosius. Tai buvo dvi mamos, minėta močiutė ir tėtis.
Sūnaus nematė ketverius metus
Mamos guodėsi, kad neatsiliepia arba susitikti nenori suaugę jų vaikai.
Vienos jų duktė atsiliepia į skambučius, tačiau su mama susitikti nenori. Ji taip pat neketina parodyti motinai savo vaiko – jos anūko. Mergina pilnametė, todėl niekas negali jos priversti matytis su gimdytoja. Motina net nežino, kur duktė gyvena.
Kitos paskambinusios moters skausmas – ketverius metus dingęs jos sūnus. Tik iš aplinkinių ji žino, kad vyras gyvas. Jis galbūt išvykęs į užsienį. Paskutinį kartą motina apie jį girdėjo, kad jis užkliuvęs policijai. Paskui – kaip į vandenį.
DŽŠPC psichologė, projektų koordinatorė Kristina Vrubliauskaitė aiškino, kad policijoje žmonės gali paprašyti, kad niekas nežinotų apie tai, kur jie ir kas su jais nutiko. Tada net tėvai lieka be jokių žinių.
Taip greičiausiai nutiko ir minėtos moters atveju. Ji liejo nusivylimą institucijomis, policija. Pagalbos linijos konsultantė patarė jai darbo dieną ateiti į DŽŠPC ir pasikonsultuoti. Moteris į dingusių vaikų liniją skambino savaitgalį. Konsultantė jos klausėsi ir ramino apie valandą laiko.
„Sunku rasti žmogų, kai jis nenori būti surastas. Tėvams sunku priimti tokį vaikų sprendimą“, - pasakojo DŽŠPC psichologė.
Važiavo keliu, kuriuo dukra turėjo grįžti
Ketvirtasis įsimintinas skambutis – tėvo pagalbos šauksmas dėl namo negrįžtančios dukters. Buvo praėjusios kelios valandos po to, kai paauglė turėjo grįžti, tačiau nepasirodė. Tėvai mėgino jai skambinti, bet mergina buvo nepasiekiama. Ir draugai nepadėjo gimdytojams išgirsti atžalos balso.
Policijai tėvai jau buvo pranešę apie galimą dingimą, tačiau svarstė, kaip ir patys galėtų ieškoti negrįžtančios dukros. „Jie sugalvojo, kad reikia pravažiuoti tuo keliu, kuriuo iš draugės turėjo grįžti mergaitė. Palaikėme juos“, - prisiminė DŽŠPC projektų koordinatorė.
Daugiau dukros pasigedęs tėvas į dingusių vaikų pagalbos liniją neskambino. Konsultantai spėja, kad viskas baigėsi gerai. Kol kas nė vienas dingusio vaiko artimasis neskambino antrą kartą, tad konsultantai nežino, kaip išsisprendė jų išsakytos problemos.
„Tiek skambinusios motinos, tiek močiutė ir tėvas buvo susijaudinę, pilni nerimo, išsibalansavę. Linijos konsultantų darbas buvo juos išklausyti, kartu apmąstyti, kokios yra išeitys“, - sakė K.Vrubliauskaitė.
Linija veikia visą parą, visą savaitę
Dingusių vaikų pagalbos linijos numeriu 116000 pirmiausia atsiliepia bendrosios pagalbos centro (BPC) darbuotojai. Jie išsiaiškina pirminę informaciją ir prireikus praneša policijai. Taip pat skambinančiajam pasiūlo pasikalbėti su DŽŠPC konsultantais.
Policija ieško dingusio vaiko, o artimasis konsultuojasi su linijos darbuotojais, svarsto, ką pats galėtų padaryti, kad vaikas greičiau atsirastų, išsikalba apie kilusi nerimą.
„Kartu su darome planą, kur ir kaip galima ieškoti vaiko, kam skambinti, kas jam galėjo nutikti“, - dėstė K.Vrubliauskaitė.
Ji ragino žmones skambinti į dingusių vaikų pagalbos liniją telefonu 116000. Linija veikia visą parą, visomis savaitės dienomis, taip pat per šventes. Linijoje dirba 4 atvejų vadybininkai bei 6 savanoriai.
Pagalbos linija 116000 Europoje pradėjo veikti 2009 metais. Šiuo metu linija veikia 27 Europos Sąjungos šalyse bei Albanijoje ir Serbijoje.
Pasak karštąją liniją administruojančio DŽŠPC direktorės Natalijos Kurčinskajos, 2013 metais Lietuvoje be žinios dingo 1784 žmonės, iš jų 769 vaikai – tai sudaro 43 procentų visų dingimų. 90 procentų vaikų dingimai – pabėgimo iš namų atvejai. Vaikai taip pat pasimeta arba būna grobiami.
