Aiškiaregių pagalba: vilties paieškos be laimingos pabaigos

Maskvoje gyvenantis ekstrasensas, asmeninio tobulėjimo ekspertas, laidos „Ekstrasensų mūšis“ (TV3) finalininkas Andžejus Kučynskis keturis penkis kartus per mėnesį ieško dingusių žmonių. Kaip jis dirba? Pirmiausia, pasak jo, reikia dingusio žmogaus daikto, kad aiškiaregys turėtų galimybę prie jo „prisijungti“. Tai yra pirmas žingsnis – pajusti to žmogaus asmeninį spinduliavimą.

Antras žingsnis yra jo paskutinės buvimo vietos išsiaiškinimas tam, kad būtų galima pajusti Žemės spinduliavimą. Anot A.Kučynskio, žmogaus ieškojimo esmė yra šių dviejų spinduliuočių sujungimas.

„Jeigu žmogus mirė, tuomet nuo jo spinduliavimas nebesklinda“, – teigė ekstrasensas. Tai, anot jo, yra pats sunkiausias darbo momentas, kai tenka pasakyti artimiesiems, kad jų ieškomo žmogaus jau nebėra tarp gyvųjų.

Kartais, anot ekstrasenso, jis nesugeba užčiuopti jokių dingusiojo pėdsakų. Tuomet jis iškart pasako artimiesiems ir stengiasi juos nusiųsti pas kitą šios srities specialistą. Jeigu vis dėlto spinduliavimą jaučia, tuomet vykdo galimos buvimo vietos paiešką. Klaidos įvyksta būtent šiuo paieškų etapu, jungiant žmogaus spinduliavimą su jo buvimo vieta. „Žemėje yra 7 milijardai žmonių, ir daugelis  jų turi panašias spinduliuotes. Dėl to galima juos supainioti“, – aiškino jis.

Pasaulinė statistika rodo, kad aiškiaregių nuorodos retai kada būna teisingos. Faktai byloja, kad tokių žmonių suteikiama informacija nėra niekuo ypatinga – aiškiaregiai dažniausiai pateikia gana aptakią, dviprasmišką informaciją, kurią vėliau, faktams išaiškėjus, būtų galima interpretuoti kaip buvusią teisingą.

Tarkime, itin dažnai jie sako „matą“ vandenį (nuoroda į bet kokį vandens telkinį, netgi kanalizacijos šulinį), tuščius pastatus (tai gali būti bet kas nuo apleistos ligoninės iki mažos pašiūrės malkoms ar net tvarto), kažkokį skaičių (tai vėliau gali pasirodyti besą dingimo valanda, atstumas nuo namų, mašinos registracijos numeris ir panašiai).

Paklaustas, kodėl dažniausiai ekstrasensai, spėdami, kur yra dingęs žmogus, kalba aptakiai, ezoterinių mokslų akademiją įkūręs ir jai vadovaujantis Mindaugas Stravinskas aiškino, vaizdiniai nėra tokie ryškūs, kaip akimis matomas vaizdas – todėl esą ir atsiranda netikslumų.

Policija vertina skeptiškai

Dėl suteikiamos informacijos aptakumo daugelyje šalių policijos atstovai yra netgi oficialiai pareiškę, kad nebendradarbiauja su aiškiaregiais ir nelaiko jų suteikiamos informacijos patikima ar bent jau patikimesne nei paprastų žmonių.

Policijos departamento prie VRM atstovė Lina Nemeikaitė teigė, kad, kiek jai yra tekę girdėti, dingusiųjų artimieji nedažnai prašo bendradarbiauti pareigūnus su aiškiaregiais. Tačiau, anot jos, šeimos gana dažnai kreipiasi į ekstrasensus  savarankiškai. „Policija pati tikrai nesikreipia jokios pagalbos, nes policijos pozicija šiuo klausimu yra gana skeptiška. Žinoma, jie tikrina tą informaciją, kurią per dingusių asmenų šeimos narius gauna iš aiškiaregių, bet man asmeniškai dar neteko girdėti, kad bent vienas iš tų spėjimų būtų pasitvirtinęs“, – teigė L. Nemeikaitė.

Lrytui.lt pasiteiravus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus apie tai, ar yra pasitaikę atvejų, kada aiškiaregių pateikta informacija būtų pasitvirtinusi, ir ar pačiai policijai yra tekę kreiptis į aiškiaregius, buvo gautas trumpas atsakymas – ne.

M.Stravinskas tikino kasdien susiduriantis su šarlatanais ir apsišaukėliais –  tai, pasak jo, žmonės, dirbantys nemėgstamą darbą. „Tam reikia pašaukimo. Reikia norėti tobulėti ir šiuo keliu eiti sąžiningai ir nebijoti suklysti“, – aiškino vyras,  kartu pabrėždamas, kad aukštesnė sąvoka, nei ekstrasensas, yra parapsichologas, kokiu jis pats save ir yra linkęs vadinti. „Aš dirbu tik pasirašęs sutartį. Joje būna nurodoma tai, kad aš esu tik žmogus, aš galiu klysti. Jeigu žmogus nori bendrauti, jis pasirašo sutartį, ir mes bendraujame“, – apie savo darbo subtilybes pasakojo jis.

M.Stravinskas yra net sukūręs ezoterikų etikos garbės kodeksą, bet jo beveik niekas nesilaiko. Jo nuomone, galbūt daug ekstrasensų bijo tą daryti, kadangi jie linkę vienas kitą šmeižti. „Jie yra tarsi parazitai. Galbūt tai kyla iš konkurencijos“, – drąsiai žodžius žėrė jis.

Tačiau abejonės neatgraso dingusių žmonių artimųjų kreiptis pagalbos į aiškiaregius. Dažnai jie tampai paskutiniu šiaudu nuo nežinios kenčiantiems žmonėms.

Viltis surasti dingusįjį – gyvą ar mirusį – yra tarsi variklis žmonėms, kurie siekia išsivaduoti iš nežinios sukelto chaoso. Policijai nerandant pėdsakų, viltis blėsta, o su tuo didėja skausmas. Aiškiaregiai, galbūt ir nesuteikdami teisingos informacijos, kad ir trumpam padeda žmonėms atgauti viltį, sumažinti nežinios sukeliamą skausmą.

Praradę artimąjį ir nežinodami, kas su juo atsitiko, žmonės ima jausti neužbaigtumo jausmą  – jie negali deramai pradėti gedėti, kai nėra aišku, ar artimasis tikrai miręs, ir ar gedėti jo galima. Kadangi gedėjimas – gijimo procesas, žmonės natūraliai siekia neužbaigtumo jausmą pašalinti.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius mano, kad aiškiaregys gali pagelbėti žmogui psichologiškai nebent buitine prasme. Skatindami išsipasakoti, jie atlieka tam tikrą psichologų vaidmenį, tačiau tuo pačiu taiko ir tokias technikas, kurių negali taikyti profesionalas, pavyzdžiui, prognozuoja arba pataria, kaip elgtis.

„Natūralu, kad nežinioje paskendę žmonės kreipiasi į aiškiaregius, nes žmonėms yra reikalingas užtikrintumo jausmas – jie nori žinoti ne tik tai, kas bus ateityje, bet tai, kokia situacija yra dabar“ – sakė psichologas, ir pridurė, kad į aiškiaregius besikreipiantys žmonės siekia patenkinti paprasčiausią saugumo poreikį.

Anot jo, domėjimasis ir tikėjimas mistiniais dalykais žmonėms yra įgimtas. Vaikystėje mes tikime pasakomis, vėliau atrandame religiją. Tikėjimas suteikia tam tikrą jausmą, tarsi galėtume prognozuoti, kas bus. Tai tarsi palengvinimas dviprasmiškose situacijose, kuriose žmogus nemato atsakymo. Artimojo žmogaus dingimas ir yra tokia situacija, kadangi žmogus vienu metu išgyvena ir netekties, išsiskyrimo skausmą, bet tuo pačiu turi vilties, kad jis dar atsiras.