– Ar kūrybinė veikla gali padėti atliekant darbą, kuriam reikia tikslumo? – „Lietuvos rytas" pasiteiravo psichologės-psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės (nuotr.).
– Jeigu žmogus kūrybingas, jis kūrybingas visose srityse: profesinėje veikloje, buityje ir puoselėdamas santykius.
Kūrybingumas padeda kopti į karjeros aukštumas, nes tokie žmonės nori kurti, siekti naujovių. Net mokslininkas turi būti kūrybingas, kad jo darbas ką nors sudomintų.
– Kai kurie baigusieji muzikos mokyklą tampa teisininkais, medikais, inžinieriais. Kuo grindžiamas toks pasirinkimas?
– Jeigu vaikas lankė muzikos mokyklą ir ją baigė, vadinasi, jis išmoko dirbti, įdėti pastangų, yra drausmingas. Tos išsiugdytos savybės jam ateityje padės ir kitoje veiklos srityje.
Tie, kurie domisi ne viena sritimi ir ką nors pasiekia vienoje ar kitoje veikloje, yra apdovanoti žmonės. Tie, kurių gebėjimai menki, vargu ar galės pasidžiaugti dideliais laimėjimais – prisitaikys prie gyvenimo sąlygų ir gyvens banaliai.
– Kaip iš daugybės veiklos sričių atsirinkti vieną, kuri vestų tikru keliu?
– Darbo veikla susijusi su pragmatišku tikslu – užsidirbti lėšų, kad galėtum patenkinti visus kitus savo asmenybės poreikius.
Žmogus nebūtinai turi dirbti tai, kas jam labiausiai patinka. Jis gali pasirinkti tokią profesiją, kuri tuo metu yra paklausiausia, geriausiai atlyginama.
Konsultuodama jaunuolius dažnai susiduriu su iliuzija, esą profesiją reikia pasirinkti visam gyvenimui, kad ji labai patiktų ir į darbą eitume kaip į šventę, čia pritaikytume geriausius gebėjimus. Žinoma, yra daug žmonių, kurie dirba tai, ką geba geriausiai.
Bet kiekvienas darbas yra tam tikros pastangos, todėl ta veikla ir vadinama darbu, o ne žaidimu ar laisvalaikiu.
Svarbu gebėti atskirti kriterijus, pagal kuriuos pasirenkame darbą ir pomėgius. Suderinus viena ir kita galima pajusti gyvenimo visavertiškumą.
Tačiau renkantis profesiją svarbu neiti prieš savo prigimtį. Jei žmogus negabus muzikai, o veržiasi studijuoti dainavimą, jis gali tapti pajuokos objektu.
