Veikiausiai nenustebsite sužinoję, kad bene dažniausiai pasitaikantis klausimas yra „Kuo užsiimate gyvenime?“. Mes lyg užprogramuoti šį klausimą pateikti kone kiekvieną kartą, kai pažindinamės su iki šiol nematytu žmogumi. Šitokiu būdu gavę pirminę informaciją pradedame formuoti pašnekovo įvaizdį savo mintyse. Tačiau pateiktas klausimas tik iš pažiūros yra nekaltas – jame slypi ir nesąmoningas mūsų įprotis išgavus informaciją apie žmogaus darbą daryti išvadas apie jo gyvenimo būdą ir charakterį.
Pasak Elizabeth Spiers, buvusios „New York Observer“ vyr. redaktorės, šis klausimas tradiciškai lydimas galybės su tuo susijusių klausimų, tokių kaip: „Ar jūsų darbas reikšmingas?“ „Kiek uždirbate?“ „Ar jums patinka jūsų kolektyvas?“ ir t.t. Tiems, kurie didžiuojasi savo darboviete ir pozicija joje, šis klausimas gali pasitarnauti kaip galimybė išaukštinti save. O štai tiems, kurie visai nesididžiuoja savo darbu, tai – pražūtingas būdas pradėti pokalbį.
Užuot rizikavę sugriauti dar neprasidėjusią draugystę, nejaukias tylos minutes verčiau užpildykite kitokiais klausimais ir frazėmis, pavyzdžiui, pasakykite pašnekovui nuoširdų komplimentą. Taip pat galite papasakoti linksmą nutikimą ar nugirstą istoriją iš visuomenėje gerai atpažįstamų žmonių gyvenimo (ir tikėkitės, kad jis atrodys toks pats linksmas ir jūsų pašnekovui).
Užduokite atvirus klausimus, į kuriuos pašnekovas turėtų atsakyti ilgesnėmis frazėmis, nei „taip“ arba „ne“. Kalbėtis galite ir pačiomis paprasčiausiomis temomis, įskaitant orą, sportą, filmus, pomėgius, aplankytas šalis ir daugelį kitų.
