Pavyduliavimas yra lyg lazda, kuri turi du galus. Kontroliuojamas, nežymus pavyduliavimas gali padėti apsaugoti santykius, motyvuoti įsimylėjėlius skirti vienas kitam daugiau dėmesio ar netgi pažadinti išblėsusią aistrą. Tačiau nuolatinis, „juodas“ pavyduliavimas – tiesus kelias skyrybų ar net smurto link.
Kai kurie žmonės tiki, kad stiprus pavydas yra lyg prakeiksmas, nuo kurio sunku išsivaduoti. Pavyduliavimo išraiška nėra vienas vienintelis jausmas – tai visa jausmų gama: baimė prarasti mylimąjį dėl kito žmogaus, įtarumas ir pyktis dėl galimos neištikimybės, sumenkinta savivertė, nerimas, nesaugumo jausmas, vienatvė ir nepasitikėjimas.
Tragiška likimo ironija – nevaldomas, besaikis pavydas, iš pradžių atrodęs kaip nekaltas noras išlaikyti mylimąjį šalia savęs, tampa dažniausia skyrybų priežastimi. Įsivaizduokite situaciją: pavyduliaujantis žmogus ima įtarinėti mylimą žmogų, normali reakcija į tai – gynyba. Nepaisant to, ištikimas mylimasis yra ar ne, jo bandymai apginti savo garbę gali „pasitarnauti“ kaip pavyduolio įtarinėjimų patvirtinimas.
Nuolatiniai įtarinėjimai ir siekimas žūtbūt žinoti, kur mylimasis, ką veikia, su kuo būna, kada grįš ir t.t., galop išvargins ir demoralizuos. Dauguma žmonių, įtarinėjamų neištikimybe, reaguodami į kaltinimus tampa pikti, nervingi, kartais net apatiški. Kiek truks toks užburtas ratas, tėra laiko klausimas.
Pavyduliavimo priešnuodis?
Norėdami pažaboti nuolatinį pavyduliavimą, visų pirma, niekuomet neturėtumėte ignoruoti pavydo jausmo. Su pavydu reikia kovoti ir jį analizuoti kas kartą jam pasireiškus, taip pat naudinga sau užduoti šiuos klausimus: kas verčia mane pavyduliauti? Ką bijau prarasti? Ką stengiuosi išlaikyti? Kodėl jaučiuosi nesaugiai?
Palikite antrajai pusei erdvės. Santykiuose itin svarbu suvokti, kad mylimas žmogus turi teisę į šiokį tokį privatumą. Galite turėti daug bendrų pomėgių, tačiau lai būna dalykų, kuriais partneris galėtų pasidžiaugti ir vienas.
Taip pat nepamirškite elgtis pagarbiai, maloniai ir supratingai, nepaisant to, kad jūsų galvoje knibždėte knibžda pusė tuzino įtarių minčių.
Apie savo pavyduliavimą pasikalbėkite su mylimuoju, pasidalykite savo jausmais ir išgyvenimais, papasakokite, kas jus trikdo, tai – konstruktyvus būdas, galimai padėsiantis išspręsti susidariusią problemą neišardant santykių.
Venkite kaltinti kitą žmogų. Jo elgesys nėra jūsų emocinės būsenos priežastis – jūs patys atsakingi už tai, kaip jaučiatės.
Kažką teigdami stenkitės vartoti žodį „aš“, vietoje „tu“. Pavyzdžiui, vietoje frazės: „Tu neturėjai taip pasielgti“ arba „Tu privertei mane jaustis...“, sakykite: „Aš pasijaučiau tiesiog siaubingai, kai...“
Nepamirškite, kad tai, kaip jūs suvokiate susiklosčiusią padėtį, gali labai skirtis nuo to, kaip į situaciją žvelgia jūsų partneris. Būkite kuo platesnių pažiūrų, nepulkite ginčytis, kol neišklausėte jo nuomonės.
Kad ir kaip atrodytų sunku, pasistenkite įsivaizduoti save savo partnerio kailyje. Pabandykite suvokti, kaip jis jaučiasi tuomet, kai jūs jį kaltinate nebūtais (o gal ir būtais) dalykais.
