Nedidelius nuotaikų svyravimus keičiantis metų laikams patiria maždaug ketvirtadalis žmonių. Tai nėra laikoma liga.
Rimtai susirūpinti reikėtų tuomet, jei kas keli mėnesiai nuotaikos ryškiai keičiasi – prislėgtą nuotaiką pakeičia pakili, o dar po kiek laiko vėl apima depresija.
Šis negalavimas, kuriam būdinga ryški nuotaikų kaita, vadinamas bipoliniu sutrikimu arba maniakine depresija.
Žmogaus savijauta keičiasi
Šiai lėtinei psichikos ligai būdingos dvi visiškai priešingos būsenos – depresija ir manija.
Dažniausiai šis sutrikimas iš pradžių pasireiškia depresija. Jeigu depresija gydoma, praeina per mėnesį, jei ne – po 4-5 mėnesių. Išnykus depresijai kurį laiką žmogaus nuotaika būna normali.
Tačiau vėliau jis pradeda skrajoti padebesiais – jį apima be galo pakili nuotaika.
Tai – manija. Po to žmogų vėl prislegia liūdnos mintys.
Kaip pasireiškia depresija?
Depresijos metu žmogų prislegia liūdna nuotaika, jam trūksta jėgų, energijos, nieko nesinori daryti, kamuoja liūdnos mintys apie ateitį, jis nepasitiki savo jėgomis. Neretai žmogus būna nedarbingas, bijo bendrauti su aplinkiniais.
Šį psichikos negalavimą žmogus gali pajusti net fiziškai: išnyksta apetitas, užkietėja viduriai, sutrinka miegas, tampa sunku užmigti. Nors kai kada sergantis depresija žmogus gali nuolat jaustis mieguistas.
Kai depresija itin sunki, gali kilti minčių apie savižudybę.
Kokie manijos požymiai?
Jos metu žmogaus būsena tampa visiškai priešinga depresijai. Iš pradžių toks žmogus atrodo veiklus, optimistas, nekeliantis jokių įtarimų, kad jį kamuoja koks nors psichikos sutrikimas.
Jam atsiranda daug jėgų, kyla beprotiškų idėjų, žmogus tampa labai aktyvus, pasitikintis savimi, linkęs rizikuoti.
Tokiam žmogui užtenka vos kelių valandų miego. Neretai padidėja ir jo seksualumas. Lengvabūdiškai nusiteikęs žmogus nesvarstydamas leidžiasi į meilės nuotykius – jis lengvai užmezga naujus santykius.
Šis periodas yra pavojingas tuo, kad pakilios nuotaikos apimtas žmogus pervertina savo jėgas, tad dažnai pakliūva į keblias situacijas. Kyla problemų darbe, šeimoje.
Svajonėse - kosminio laivo statybos
Jei pakili būsena išlieka ilgesnį laiką, simptomai tampa dar labiau pastebimi.
Žmogus ima miegoti dar trumpiau ir jaučiasi pailsėjęs.
Ligonis neretai pradeda nesirūpinti savimi – nesiprausia, nevalgo, nekreipia dėmesio į tai, kaip atrodo. Jis turi kur kas svarbesnių reikalų už kasdienius buitinius dalykus – visiems bruka savo idėjas ir stengiasi užsikrauti kuo daugiau veiklos.
Kartais žmogų užvaldo pirkimo manija – jis perka daug brangių daiktų. Nereikalingiems pirkiniams išleidžia visas savo santaupas, o būsenai praėjus ima labai gailėtis.
Manijos metu veikla tampa visai nerezultatyvi – dirbti nebeleidžia idėjų antplūdžiai, nuolat šokinėjančios mintys. Tuomet aplinkiniai jau pastebi, kad žmogaus sumanymai nerealūs, jam kažkas negerai.
Ligonis ima girdėti balsus, pradeda kliedėti, regėti haliucinacijas – jam gali rodytis, kad jis labai galingas, galįs pastatyti kosminį laivą ar tapti prezidentu.
Tačiau kai kada aktyvus, veiklus žmogus gali būti ne linksmas, o dirglios nuotaikos. Tuomet jo būsena nė iš tolo neprimena euforijos, jis nuolat būna piktas ir susierzina dėl smulkmenų.
Ligos eigą sunku nuspėti. Kartais po depresijos grįžta normali nuotaika, po to vėl apima arba depresija, arba euforija. O kai kada viena po kitos seka kelios depresijos bangos arba ilgai išlieka pakili nuotaika.
Savo ligą žmogus paprastai pripažįsta depresijos metu. Tuomet įkalbėti jį nueiti pas gydytoją nėra labai sunku. Tačiau kai jo nuotaika puiki, iš pasiūlymo susitikti su psichiatru jis gali tiktai pasišaipyti: „Juk puikiai jaučiuosi – esu darbingas, geros nuotaikos, man puikiai sekasi. Nuo ko mane reikia gydyti?“
Nori nusižudyti ar išsiskirti
Pakili arba prislėgta nuotaika po 5-6 mėnesių gali praeiti, tačiau per tą laiką žmogus gali padaryti nepataisomos žalos sau ir kitiems.
Pavojingiausia, jeigu depresijos kamuojamas žmogus bandys nusižudyti. Tyrimai rodo, kad beveik pusė bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių bent kartą bandė žudytis. Mat jie jaučia stiprų kaltės jausmą dėl visų artimiesiems ir sau sukeltų problemų.
Sergantys žmonės tris kartus dažniau skiriasi.
Ne visi artimieji iškenčia sergančiųjų nuotaikų kaitą, ypač pakilumo būseną.
Depresijos metu pats žmogus labai kenčia ir graužiasi, atsiprašinėja artimųjų. Bet kai nuotaika pakili, aplinkinių visai nepaiso.
Tai, kaip žmogus bus gydomas, priklauso ir nuo paties žmogaus noro gydytis, ir nuo to, kiek artimieji gali padėti ligoniui.
Ligoniai gydomi nuotaiką stabilizuojančiais medikamentais.
Jie apsaugo ir nuo nuotaikos pakilimų, ir nuo depresijos.
Depresijos metu skiriama ir antidepresantų.
Svarbi artimųjų pagalba
Svarbu, kad ligonis suprastų, jog turi nuolat gerti vaistus. Tai turi prisiminti ir artimieji.
Net tada, kai ligonis gerai jaučiasi, artimieji turėtų jam priminti apie medikamentus ir vizitus pas psichiatrą.
Tik artimiausi žmonės gali pastebėti ir atsinaujinusius ligos simptomus.
Svarbu, kad aplinkiniai sergantį žmogų palaikytų – nenumotų ranka ir nesišaipytų iš jo.
Vieną vadybininką supratingas darbdavys atvedė pas psichiatrą.
Vadovas pastebėjo, kad vyras pradėjo veikti per daug aktyviai, jo sprendimai tapo labai rizikingi, dėl to kilo problemų darbe.
Kartais pas psichiatrą ateina santykius norintys išsaugoti sutuoktiniai.
Juos skaudina lengvai pažintis užmezgantis neištikimas partneris.
Kartą į ligoninę pateko pakilios būsenos verslininkas. Aplinkiniai aklai klausė didelės įmonės vadovo, nors jo nurodymai jau buvo nerealūs. Šio paciento šeimos nariai irgi jautėsi lyg įkaitai.
Į medikų rankas verslininkas pakliuvo tada, kai pradėjo akivaizdžiai kenkti savo sveikatai – nustojo gerti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
