Pyktis – natūrali žmogaus emocija. Mokslininkų nuomone, pyktyje slypi neįtikėtina jėga, galinti nuversti kalnus. Tiktai reikėtų mokėti ją tinkamai panaudoti.
Pyktį reikia ne malšinti, o jį valdyti. Pasaulyje jau egzistuoja mokyklos, kuriose psichologai ir kitų sričių specialistai padeda įvaldyti pykčio meną. Mokiniai yra įtraukiami į košmariškas situacijas, kuriose priverčiami paimti vadžias į savo rankas.
Išmokti valdyti pyktį naudinga ne tik dėl ramesnio gyvenimo, bet ir dėl sveikatos.
Pykčio sukeliamų ligų sąrašas - ilgas: gastritas, skrandžio opa, pykinimas, viduriavimas, aritmija, bronchinė astma, padidėjęs kraujospūdis, migrena, nerimo priepuoliai, galvos skausmas, depresija, priešmenstruacinis sindromas ir netgi erekcijos sutrikimai.
Italai darosi vis piktesni
Italijoje atlikta apklausa atskleidė, kad pastaruoju metu italai pasidarė gerokai nervingesni.
Apklausos duomenys rodo, jog šalyje per penkerius metus pykčio priepuoliai padažnėjo daugiau negu tris kartus.
Vidutiniškai italas supyksta du kartus per dieną, o vasarą - dvigubai dažniau. Karštis, atviri langai, pro kuriuos sklinda įvairiausi garsai, buvimas tarp kitų žmonių lemia pykčio protrūkius.
Pyktį sukelia įvairios aplinkybės – mašinų spūstys, apsipirkimas didžiuliuose prekybos centruose, ypač šeštadienio popietę, kai ten sausakimša. Pykstama, kai iš panosės nuvažiuoja autobusas, kai kas nors vėluoja į susitikimą ar su jumis kalba agresyviai ir nemandagiai, nesutariama šeimoje, kokią televizijos programą žiūrėti.
Beje, su šeimos nariais neretai būname agresyvesni nei su nepažįstamais.
Pykčio valdymo pamokos
Kaip susigyventi su pykčiu?
Pirmiausia reikėtų visada įsijausti į kito žmogaus situaciją ir pabandyti į pasaulį pažiūrėti kito akimis.
Užplūdus pykčiui pirmiausia suskaičiuokite iki šešių. Šitiek sekundžių reikia smegenims, kad jos suvoktų emocijas ir situaciją. Visuomet geriau remtis faktais, o ne jausmais.
Reikėtų vengti keiksmažodžių ir prasivardžiavimo. Tai kitam asmeniui gali sukelti dar didesnį pyktį. Svarbu išmokti sakyti tai, ko norite, kas jums pačiam būtų malonu, o ne priekaištauti.
Vidinis monologas gali būti puiki priemonė nusiraminti. Jis ne tik atitolina pykčio išsiveržimo momentą, bet ir skatina analizuoti.
Vidinei harmonijai įsivyrauti padeda ir joga bei sportas, nes atpalaiduoja kūną ir protą.
Įsiplieskus ginčui, visada geriau išklausyti kito argumentus jų nepertraukiant. Tam reikia nemažai pastangų ir savikontrolės.
Sau pačiam mintyse užduotas klausimas – „Ar aš gerai supratau, ką pasakė kitas?“ – gali užgesinti ginčą. Nes mes dažnai pykstamės tik dėl to, jog netinkamai suprantame vienas kitą.
