Tylioji intravertų revoliucija prasidėjo sulig Susan Cain knyga „Tyla: intravertų galia pasaulyje, kuris negali sustoti kalbėti“ („Quiet: The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking“).
Į intravertus vis dažniau žvelgiama kaip į atsvarą kultūrai, kuri vertina ne tylius apmąstymus ir nuošalumą, o gebėjimą bei norą laisvai bendrauti.
Pagrindinė problema – nesugebėjimas suvokti skirtumo tarp intravertų ir ekstravertų. O skirtumas kur kas sudėtingesnis nei tiesiog drovumas prieš mokėjimą ir norą bendrauti.
„Ir patys intravertai prijaukinti prie minties, kad bendravimas iš jų išsiurbia energiją, nors ekstravertai kaip tik jos įgauna daugiau socialinėse situacijose“, - teigia psichologė Sophia Dembling.
Jei esate intravertiški, galite jaustis nesuprasti - daug intravertiškų vaikų yra kritikuojami dėl tylėjimo mokykloje ir užauga raginami „išlįsti iš kiauto“. O jei esate ekstravertas, gali būti, kad klaidingai suvokiate tuos mįslinguosius tylenius.
„The Huffington Post“ suskaičiavo šešis pagrindinius mitus apie intravertus. Visi jie klaidingi.
1. Visi intravertai yra drovūs. O visi drovūs žmonės yra intravertai.
Drovumas dažnai maišomas su intravertiškumu, nors iš tiesų kalbama apie du visiškai skirtingai skirtingus asmenybės bruožus. Kaip pastebi S. Cain, Billas Gatesas yra intravertas, bet ne drovuolis. Jis tylus, bet jam nerūpi, ką apie jį mano kiti žmonės.
Intravertai, būdami vienumoje, pasikrauna energijos, o drovuoliai tiesiog jaučiasi nesmagiai bendraudami su kitais žmonėmis. Intravertai nėra drovūs – jie gali patogiai leisti laiką aplinkinių rate, bet pasirenka nuošalumą tiesiog pasikrauti energijos.
2. Intravertai nemėgsta kitų žmonių draugijos.
Nors intravertams iš tiesų reikia daugiau laiko pabūti su savimi nei ekstravertams, pati mintis, kad intravertai yra nesocialūs, yra visiškai neteisingai. Jie tiesiog bendravimu mėgaujasi kitaip nei ekstravertai.
Intravertiškumo nereikėtų maišyti su mizantropija – nepasitikėjimu žmonėmis, jų vengimu, šalinimusi. Intravertai mėgsta žmones, tik dažniausiai santykiuose su jais renkasi ne kiekį, o kokybę. Jiems svarbesnis mažas artimų draugų, o ne didelis pažįstamų ratas.
„Mėgstu sakyti, kad mes, intravertai, žmones mėgstame labiau nei ekstravertai, nes negailime laiko juos pažinti“, - teigia S. Dembling.
3. Intravertai nėra geri lyderiai ir vieši kalbėtojai.
Atvirkščiai, daug intravertų mėgaujasi vaidmenimis, kai reikia vadovauti kitiems, būti dėmesio centre ir kalbėti viešai. B. Gatesas, Abrahamas Lincolnas, Mahatma Gandhi ir daugybė kitų lyderių pasaulio istorijoje buvo ir yra intravertai. Kaip skelbia „USA Today“, 4 iš 10 didžiųjų Amerikos bendrovių vadovų yra intravertai.
4. Intravertai turi daugiau neigiamų charakterio bruožų.
Intravertams patinka būti vieniems, tad jie dažnai vaizduojami kaip depresyvesni, labiau neigiami asmenys. Bet, anot S. Dembling, toks klaidingas supratimas nulemiamas fakto, kad ekstravertai, kurie pasisemia energijos iš bendravimo, dažnai nuliūsta, kai nepraleidžia pakankamai laiko su kitais žmonėmis.
Daugelis intravertų nemano, kad nuošalumas prilygsta depresyviai vienatvei. Vis dėlto intravertai praleidžia daug daugiau laiko mąstydami ir analizuodami.
5. Intravertai intelektualesni ir kūrybingesni nei ekstravertai.
Daugelis menininkų ir mąstytojų pasaulio istorijoje – Albertas Einsteinas, Marcelis Proustas, Charles Darwinas, buvo ramūs tyleniai.
Bet vien intravertiškumas nereiškia, kad esate kupini originalesnių, gilesnių minčių – kaip teigia S. Dembling, ekstravertai, be abejo, lygiai tokie patys talentingi, tiesiog geriausios idėjos jiems kyla nusiraminus.
6. Lengva atskirti intravertus nuo ekstravertų.
Daug intravertų mielai lankosi vakarėliuose ir kalbasi su visais iš eilės. Bet baigiantis dienai jie norės atgauti energiją skaitydami knygą lovoje.
„Didžioji dauguma intravertų puikiai sugeba elgtis kaip ekstravertai. Daug mūsų elgiamės kaip ekstravertai, bet vėliau turime atsijungti“, - sako S. Dembling.
