„Tokias programas vertinu teigiamai. Nežinau, ar jos veiksmingos. Nesu panašiose dalyvavęs anksčiau, bet manau, kad jos niekam nepakenkė“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politikas.
Smurtinį elgesį keičiančios programos Lietuvoje vykdomos jau nebe pirmus metus. Tačiau tik neseniai, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, jas kaip bausmes pradėjo skirti teismai.
Nuolat prieš savo žmoną Jurgitą Einikienę smurtauja ir buvęs krepšininkas Gintaras Einikis. Paskutinįsyk savo sutuoktinę krepšininkas primušė liepos 21 dieną. Tai nebe pirmas atvejis, kai G. Einikis skriaudžia savo mylimąją. Tačiau teismas jam kol kas neskyrė persiauklėti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Po pastarojo išpuolio prieš žmoną buvęs krepšininkas buvo dviem paroms uždarytas į areštinę. Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Skiria namų darbus
Kauno apskrities vyrų krizių centre Smurtinio elgesio keitimo programa egzistuoja jau daugiau kaip penkerius metus. Programą lietuviai perėmė iš danų. Tokia programa skirta perauklėti tiems, kurie smurtauja artimoje aplinkoje – prieš savo šeimos narius.
Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė psichologė Dovilė Bubnienė yra viena smurtinio elgesio keitimo programos užsiėmimus vedančių specialistų. Ji sakė, kad užsiėmimai, kuriuos teismas įpareigojo lankyti E. Vareikį, yra socialinio mokymosi programa.
Per užsiėmimus smurtautojams duodami įvairūs testai, pateikiami klausimai, daromos sociogramos.
„Programa pagrįsta kognityvine psichologija. Tai vidinio balso, savianalizės užsiėmimai. Užsiėmimuose analizuojamos istorijos, vaikystės patirtis. Kiekvienas užsiėmimas turi atskirą temą“, – pasakojo D. Bubnienė.
Kiek truks programa, nulemia teismas. Užsiėmimų trukmė – apie pusę metų. Tačiau neretai programa išdėstoma per perpus trumpesnį laiką – tris mėnesius. Jeigu programa trumpesnė, ji, anot psichologės, būna labai intensyvi, su namų darbais, kuriuos reikia atlikti namuose, o vėliau aptarti ir analizuoti grupėje. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę, po dvi-tris valandas.
Žymi lankomumą
Smurtautojai, kuriems skirta smurtinio elgesio keitimo programa, negali į ją žiūrėti aplaidžiai, nes vertinamas jų aktyvumas užsiėmimuose, drausmė.
„Mums yra tekę iš grupės pašalinti keletą žmonių, kurie nedirbo, buvo neaktyvūs. Pašalinus juos, kiti gavo pavyzdį, kad atėjo čia ne pasėdėti. Jie visą laiką turi intensyviai dirbti“, – teigė D. Bubnienė.
Svarbus ir tų, kuriems paskirta persiauklėti, lankomumas. Jis griežtai žymimas, kiekvieną kartą atėję į mokymus nubaustieji pasirašo.
Psichologė sakė, kad už vieną praleistą užsiėmimą tie, kuriems skirta persiauklėti, nebaudžiami.
„Jeigu neateina vieną kartą, žiūrime supratingai. Žmogus gali ir susirgti, bet jeigu neateina dažniau, parašome, kad programa neužskaityta, o kaip yra toliau – mes jau nebesirūpiname“, – kalbėjo pašnekovė.
Perauklėja nemokamai
Kol kas Lietuvoje panašios smurtinio elgesio keitimo programos yra nemokamos. Valstybė jų visiškai neremia. Ją šiek tiek finansuoja tik Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, todėl taikyti tokiais mastais, kaip Danijoje, iš kur programa ir buvo perimta, Lietuviai negali.
Danijoje smurtinio elgesio keitimo programas finansuoja vyriausybė, remia įvairios organizacijos. Ten smurtautojų perauklėjimas trunka pusantrų metų: iš pradžių vyksta individualūs, vėliau – pusės metų trukmės grupiniai susitikimai. Dar keli mėnesiai skiriami palaikomajai priežiūrai, darbui su pora, jeigu po smurto nusprendžiama nesiskirti.
Lietuviai taip pat norėtų gauti finansavimą, tačiau kol kas prašyti pinigų sudėtinga.
D. Bubnienė pasakojo, kad ne visiems žmonėms, kuriems skirta lankyti smurtinio elgesio keitimo programos užsiėmimus, tinka dirbti grupėse. Kai kurie tam yra pernelyg uždari, santūrūs. Jiems reikėtų individualių užsiėmimų, bet tam trūksta pinigų.
„Manome, kad už savo darbą reikėtų prašyti pinigų. Bet kol kas tai daryti sudėtinga, nes esame nevyriausybininkai. Pati mūsų idėja yra teikti žmonėms pagalbą nemokamai“, – pasakojo pašnekovė.
Lietuviai linkę išsikalbėti
D. Bubnienė mano, kad danų programa lietuviams turėtų būti adaptuota.
„Pastebėjome, kad kai mūsų vyrai lietuviai atsiveria, jie mėgsta pakalbėti, išsisakyti, pasidomi vienas kitu. O danų užsiėmimai yra labai griežti, sudėlioti minučių tikslumu, sausi. Supratome, kad visiškai to taikyti negalime, nes tokioje programoje trūksta gyvybės, buvimo grupėje pajautimo, tai mūsų vyrams labai patinka“, – vertino psichologė.
Kaip tokius užsiėmimu vertina patys vyrai?
Pašnekovė sakė, kad tenka išgirsti teigiamų atsiliepimų. Kai kurie prisipažįsta, kad po užsiėmimų jaučiasi ramesni, grįžta į namus išsivadavę iš įtampos. Tai psichologams – didelis įvertinimas.
Keliems žmonėms užsiėmimai padėjo atsikratyti polinkio smurtauti, vertinti dar anksti. Kol kas žinomas vienas iš penkiasdešimties šiemet užsiėmimus lankiusių smurtautojų, kuris net ir po smurtinį elgesį keičiančios programos sumušė savo žmoną.
Vaikšto, kol žmona atleis
Dažniausiai persiauklėti atsiunčiami tie, kurie prieš artimuosius smurtavo fiziškai. Šiuo metu tik vienas iš devynių Kauno apskrities vyrų krizių centre užsiėmimus lankančių vyrų čia vaikšto dėl psichologinio smurto, tai yra, dėl grasinimų.
Retai, bet pasitaiko, kad į smurtinį elgesį keičiančių programų užsiėmimus vyrai ateina savo noru.
Kol lankyti tokius užsiėmimus vyrų neįpareigodavo teismas, juos tai daryti priversdavo žmonos, grasindamos skyrybomis.
Tačiau, kaip pastebėjo psichologė, tokiu atveju motyvacijos persiauklėti būdavo nedaug. Vyrai paprastai į užsiėmimus ateidavo vos po kelis kartus, iki žmonos jiems atleisdavo.
Alkoholis – ne priežastis
Kas verčia žmones skriausti kitus, ypač artimuosius: alkoholis, bailumas, išmoktas elgesys?
D. Bubnienė patikino, kad alkoholis nėra smurto priežastis.
„Dauguma atvejų tai tik paleidžiantysis veiksnys, kai sumažėja savikontrolė. Priežastys gali būti įvairios: silpnumas, dviejų žmonių nemokėjimas bendrauti, kai jie tiek užvirina situaciją, kad prieina iki kraštutinumų. Taip pat yra ir psichologinis pusiausvyros nebuvimas, negebėjimas toleruoti nemalonios situacijos, psichikos ligos. Kartais tai yra geriausiai išmoktas būdas spręsti situaciją“, – vardijo psichologė.
Pasitaiko, kad smurtauti vyrus verčia ir patriarchalinės, kategoriškos nuostatos, kad vyro žodis turi būti paskutinis.
„Turėjome tėvą, smurtavusį prieš savo dukrą. Jo įsitikinimu, tai, ką tėvas pasakė dukrai, turi būti šventa, o ji jo neklausė. Taip aštuoniolikmetė buvo tampoma už plaukų“, – prisiminė pašnekovė.
Mušasi ir moterys
Paprastai linkstama manyti, kad smurtauja vien tik vyrai.
Kumščiais auklėti artimuosius linkusios ir moterys. Tai rodo užsienio šalyse atlikti tyrimai, kuriais išsiaiškinta, kad iš penkių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje du yra vyrų.
Kiek dailiosios lyties atstovių skriaudžia artimuosius Lietuvoje, statistikos nėra. Anot D. Bubnienės, moterų smurtas Lietuvoje yra neįgarsinama, neįvardijama, neapskaičiuota problema.
Lietuvos vyrai vis dar linkę apie smurtą nutylėti, nes mano, kad skųstis, vaikščioti pas psichologą, į Krizių centrą yra nevyriška.
