Palankiausios sąlygos kūrybiškumui gerinti gali pasirodyti visai nežalingos, tačiau gal kiek nevaisingos.
Žmonėms, kurie neėmė teptuko į rankas nuo vidurinės mokyklos laikų, kūrybos namai gali pasiūlyti vėl sugrįžti prie dailės. Tačiau reikėtų pridurti, kad didžiausias kūrybiškumo suvokimas ateina būtent vaikystėje.
Puikiu pavyzdžiu galėtume laikyti Charlesą Dickensą, vaikystėje kentėjusį nuo šeimoje kylančių barnių ir patiriamo streso. Kaip teigia istorikas Michailas Woodas, mažasis rašytojas nuolat paklysdavo grįždamas namo arba lankydamas savo tėvą kalėjime. Netgi Williamas Shakespeare'as, kuris priklausė itin darniai ir gerai sutariančiai šeimai, kentėjo nuo politinio persekiojimo ir kūrė slaptai.
Darosi aišku, jog pagrindinė kūrybingumo priežastis, su laiku bręstanti vaikystės periode, yra nepastovumas ir nepakankamas integravimasis į visuomenę. Jaunieji kūrėjai yra priversti nuolat išgyventi kovą su savimi tam, kad suteiktų savo vidiniui pasauliui tam tikrą prasmę. Tad minėtosios pastangos jiems padeda pajausti ir įvertinti kitų žmonių patirtį.
Yra teigiama, kad kūrybingumas visiškai nepriklauso nuo žmogaus lyties. Štai kodėl žmonės, kurie pasižymi dideliu kūrybiškumu, turi androgeninių savybių.
Jei vaikas šeimoje yra auginamas patogiausiomis namų sąlygomis, tikima, kad ateityje pastarasis pasižymės pakankamu intelektu, bus laimingas ir sėkmingas žmogus, tačiau jam gali stigti kūrybiškumo. Teigiama, kad intelektualumu pasižymintys vaikai, dažniausiai tie, kurie kilę iš pasiturinčių šeimų, negali pasigirti dideliais kūrybiniais pasiekimais.
Norėdami įdiegti kūrybiškumo, turėtumėte vaikui suteikti tokią aplinką, kuri šiek tiek atitrauktų pastarąjį iš patogumo zonos, priversdami jį pažvelgti į pasaulį šiek tiek kitaip, nei jį suvokia kiti vaikai.
Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad kaikurie žymūs autoriai savo nelengvos vaikystės išgyvenimus galėjo įprasminti sukūrę daugybę genialių darbų.
Parengė Jurgita Linkevičiūtė
