Ar verta tikėti žmogaus, prisistatančio, pavyzdžiui, sapnų psichologu, konsultacijomis? Kaip atskirti tikrą psichologą nuo apsišaukėlio?
Konsultuoja tik magistrai
Psichologė ir lektorė Eglė Masalskienė apgailestauja, kad Lietuvoje įstatymo, kuris apibrėžtų, koks žmogus gali dirbti psichologu ar psichoterapeutu, kol kas nėra.
„Vis dar laukiame, kada toks įstatymas bus paruoštas. Tada būtų daugiau apibrėžtumo, daugiau tvarkos. Dabar psichologu gali dirbti baigęs psichologiją ir turintis psichologo magistro laipsnį asmuo“, – teigė E. Maslauskienė.
Psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas pabrėžė, kad dirbti su pacientais gali tik ne mažiau kaip psichologijos magistro ar jam prilygstantį diplomą turintis žmogus. Psichologijos bakalauras negali konsultuoti žmonių. Tai nurodyta ir Lietuvos psichologų asociacijos nuostatuose.
Lietuvoje psichologijos magistro laipsnį suteikia vos keli universitetai: Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno Vytauto Didžiojo ir M. Romerio.
Kilus abejonei dėl psichologo patikimumo, reikėtų nesidrovėti ir paklausti, ką jis yra baigęs. Deja, tik retas pasidomi, kokio lygio specialistas juos konsultuoja.
Pasak A. Kalugino, per daugybę jo praktikos metų vos trys iš kelių tūkstančių jo pacientų pasidomėjo tuo, ką psichologas yra baigęs, paprašė parodyti diplomus, įrodančius kompetenciją.
Vieno žmogaus UAB
Reikėtų suklusti, jeigu paklaustas, kokius mokslus baigė, psichologas paminėtų neaiškią, mažai kam žinomą mokslo įstaigą. Visada pravartu pasitikrinti internete, ar tokia mokslo įtaiga apskritai egzistuoja ir kokio lygio išsilavinimą teikia.
„Pasitaiko įstaigų, vadinančių save psichologijos institutais, nepaisant to, kad tai tėra vieno žmogaus įsteigtas UAB“, – pastebėjo E. Masalskienė.
Pašnekovė nemenkina tų, kurie psichologijos žinių sėmėsi valstybės nepripažintoje mokymosi įstaigoje ar specialiuose kursuose, bet primena, kad toks žmogus – dar ne psichologas.
„Jis gali būti labai protingas, geranoriškas ir įžvalgus, pasiruošęs dirbti tuo metodu, kurio išmoko, bet jis nėra psichologas. Psichologo kvalifikacija suteikiama tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčiam žmogui“, – pabrėžė specialistė.
Akademiniai ir buitiniai
E. Maslauskienė linkusi psichologus skirti į buitinius ir akademinius.
Buitiniai psichologai yra tie, kurie neturi psichologo išsilavinimo, tačiau gerai jaučia kitus žmonės, moka prie jų prieiti, paklausti, gauti atsakymą, sugeba kitus išklausyti, patarti.
Akademiniai psichologai yra specialistai, baigę psichologijos studijas universitete. Pastaruosius psichologus vienija ir Lietuvos psichologų sąjunga.
Asociacijų – ne viena
Devyni iš dešimties profesionalių praktikuojančių psichologų priklauso vienai ar kitai profesinei asociacijai arba draugijai.
Profesinė asociacija, priimdama specialistą į savo gretas, tarsi patvirtina to žmogaus kompetenciją.
Lietuvoje yra nemažai profesinių psichologų asociacijų. Pavyzdžiui, mūsų šalyje veikia labai stiprios egzistencinės psichologijos, taip pat hipnozės, humanistinės psichologijos, geštalto asociacijos.
„Pati didžiausia asociacija yra Lietuvos psichologų sąjunga. Jos nariais gali tapti tie, kurie pereina specialias kvalifikacines procedūras, užtikrinančias ir garantuojančias profesionalumą“, – aiškino A. Kaluginas.
Profesinės asociacijos nurodo ir psichologų, kurie joms priklauso, specializacijas.
Įdarbina ne bet ką
Apie psichologo profesionalumą galima spręsti ir iš jo darbo vietos.
Paprastai tik tinkamą išsilavinimą ir kompetenciją turintis žmogus priimamas dirbti į polikliniką ar privatų psichologijos centrą.
„Žmogus negalėtų dirbti tokioje vietoje, nepateikęs tam tikrų dokumentų apie išsilavinimą, kompetenciją, kvalifikacijos tobulinimą ir panašiai“, – teigė A. Kaluginas.
Painioja sąvokas
Kartais psichologais žmonės prisistatinėja rašydami straipsnius, knygas, duodami interviu.
A. Kaluginas sakė, kad tokiu atveju apsišaukėlį nuo profesionalaus psichologo atskirti galima pagal tai, kaip žmogus vartoja elementarias psichologijos sąvokas, pavyzdžiui, sąmonė, pasąmonė, frustracija.
„Yra profesionalių sąvokų rinkinys, kurį laisvai vartoti gali tik kompetentingas, profesionalus psichologas. Jeigu žmogus kalba paprasta, banalia kalba, be specifinių psichologinių sąvokų ar terminų, dažniausiai jis yra arba nepatyręs psichologas, arba liaudies išminčius“, – pastebėjo pašnekovas.
Žmonės, kurie tik vadina save psichologais, bet tokie nėra, paprastai arba painioja psichologijos sąvokas, arba vartoja žodžius, kurių prasmės nesupranta.
Tikras specialistas iš teksto nesunkiai nuspės, ar komentuoja profesionalus kolega, ar apsišaukėlis.
Žmonių, apsimetinėjančių psichologais, ne tiek ir mažai.
„Neretai žmonės, neturintys profesionalaus psichologinio išsilavinimo, veda seminarus, ypač apie gyvenimo kokybę. Nesu prieš tokius seminarus. Žmogus gali būti išmintingas ir gabus, net nebaigęs psichologijos. Bet esu prieš, jei toks žmogus save vadina psichologu“, – sakė A. Kaluginas.
