Tačiau pastangos sukontroliuoti paauglius gali duoti priešingų rezultatų. Tai parodė Erebru universiteto (Švedija) mokslininkų atliktas tyrimas.
Vaikai save laiko saugusiais
Dauguma tėvų mano, kad privalo kontroliuoti savo paauglius vaikus.
Tačiau, kaip rašo švedų interneto dienraštis dn.se, tėvų pastangos sužinoti, ką jų atžalos veikė, kur buvo ir su kuo bendravo, retai būna veiksmingos ir nepadeda apsaugoti vaikų nuo tokių bėdų, kaip alkoholis, narkotikai ar nusikaltimai.
Mokslininkai apklausė 1730 moksleivių iš mažesnių Švedijos miestų, kurių amžius yra tarp 9 ir 18 metų. Paaiškėjo, kad paaugliai linkę nekreipti dėmesio į tėvų patarimus, ką veikti ir su kuo bendrauti.
„Vaikai save laiko suaugusiais ir nenori jaustis kontroliuojami. Žmonės linksta paklusti kontrolei susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis: arba matydami būtinybę paklusti, arba manydami, kad tas, kuris kontroliuoja, yra teisus. Bet tėvai negali tiesiog pasakyti: „Daryk taip, nes aš taip pasakiau ir tu esi vaikas, o aš – suaugęs“, – aiškina tyrimus atlikusi psichologė Lauree Tilton-Weaver.
Žlugdo savigarbą
Dažnai dėl pastangų juos kontroliuoti paaugliai tiesiog ima neigiamai vertinti savo tėvus.
„Kuo labiau tėvai draudžia ką nors daryti, tuo mažiau bendrumo su jais vaikai jaučia. Be to, kontroliuojami vaikai pradeda jaustis esantys mažiau gabūs ir dažniau galvoja apie tai, kad jiems nepasiseks. Visa tai paveikia savigarbą“, – aiškino psichologė.
Jeigu tėvai ką nors draudžia daryti, paaugliams tai tampa savotišku uždraustu vaisiu. Kuo labiau tėvai ką nors draudžia, tuo labiau vaikai to trokšta.
Draugai svarbesni jaunesniems
Draugai yra nepaprastai svarbūs paaugliams. Tyrimai parodė, kad jeigu drausite paaugliams su kuo nors bendrauti, draugų poveikis jiems tik padidės.
Kuo jaunesni paaugliai, tuo jiems svarbesni yra draugai.
Dešimtmečiai, kuriems draudžiama bendrauti su kai kuriais bendraamžiais, kaip tik ir renkasi su jais draugauti.
„Nuo ko tai priklauso, nežinome. Gali būti, kad vyresni paaugliai tiesiog lengviau priima tėvų argumentus. Taip pat įmanoma, kad jaunesniems paaugliams yra itin svarbi galimybė patiems pasirinkti draugus“, - kalbėjo L. Tilton-Weaver.
Svarbu – demokratiškos taisyklės
Užuot piktai reagavę, bandę vaiką kontroliuoti ir kaltinti, tėvai turėtų nuo mažų dienų su juo kalbėtis.
„Gerus santykius reikia pradėti kurti kuo anksčiau. Tada vaikas supras, kad gali kalbėtis su jumis apie tai, kas jam yra svarbu. Parodykite, kad jums jis rūpi, kad jį mylite ir gerbiate. Taip pat parodykite, kad suprantate, kokie svarbūs yra vaiko draugai“, – patarė psichologė.
Visi tėvai nustato savo vaikams apribojimus, bet neleiskite jiems galvoti, kad jūsų meilė priklauso nuo to, ką leidžiate jiems daryti, o ko ne.
„Jeigu vaikai jaučia, kad jiems nustatytos tam tikros taisyklės, kurios yra demokratiškos ir galioja visai šeimai, jie į jas reaguoja supratingiau. Manau, dauguma suaugusiųjų bijo, kad vaikai negalės patys nusistatyti tinkamų taisyklių, jei tėvai už juos nenuspręs ir jų nekontroliuos. Bet dažnai toks požiūris yra klaidingas. Vaikas, kuris jumis pasitiki, pats, kai nuspręs, pasipasakos jums, kad nori taip padaryti“, – nuramino L. Tilton-Weaver.
Su vaiku reikia tartis
Jeigu paauglys pats nesako, ką ketina daryti, gali būti, kad tarp jo ir tėvų yra bendravimo problemų.
Stengdamiesi išgauti informaciją uždavinėdami klausimus, tėvai rizikuoja kaip tik padidinti vaiko pasipriešinimą ir dar labiau jį nuo savęs atitolinti.
„Niekada nevėlu pakeisti situaciją. Patarčiau tėvams žengti žingsnį atgal ir pažiūrėti į save. Ar yra kokia nors tokios blogos komunikacijos priežastis?“ – patarė psichologė.
Kartais nesusišnekėjimą su paaugliu gali nulemti pačios paprasčiausios priežastys, pavyzdžiui, kai tėvai nusprendžia, ką jų atžala veiks, prieš tai neaptarę to su pačiu vaiku.
„Bendraukite vienas su kitu, pasitarkite su kitais tėvais ar ieškokite profesionalios pagalbos, jei viskas nuėjo per toli“, – išeitį siūlė L. Tilton-Weaver.
Parengė Giedrė Balčiūtė
