Stebint jaunuolio išsišokimus greičiausiai ne vienam kilo klausimas: „Iš kur jis visa tai ištraukė?“ Tie, kurie spėjo patikėti antgamtiško patrauklumo galia, gali nusiraminti: jis tiesiog vienas iš tų, kurie savu laiku perskaitė kultinę, neretai vyrų Biblija vadinamą Neilo Strausso knygą „Žaidimas“.
Šiandien Airinas nenuobodžiauja ir savo įgytas žinias taiko plačiau: jis organizuoja kursus, kuriuos išklausęs neva kiekvienas tampa geidžiamiausiu visatos jaunikiu. Tokius vaikino žaidimus psichoterapeutas Olegas Lapinas vadina tik efektyviais rinkodaros triukais ir patikina, kad tokios triumfo akimirkos – laikinos.
„Donžuanų tikslas – suvilioti moterį. Pasiekus jį dailiosios lyties atstovė staiga tampa nebeįdomi ir ieškoma kita „auka“, – patikina jis. O. Lapinas neslepia, kad toks žaidimas dažniausiai turi savo kainą. Pasak jo, nuolat vaikydamiesi mažų pergalių tokie vyrai galiausiai sumoka skaudžiau, nei atrodo, ir dažniausiai lieka vieniši.
„Žaidimas“ čia prisimintas ne šiaip sau. Jis, akivaizdu, daugeliui skaitytojų padarė itin stiprų psichologinį poveikį. Stora, beveik 500 puslapių apimanti knyga lyg sumanus gidas vedžioja skaitytoją po paslaptingą moterų viliojimo meno pasaulį. 2005 metais JAV pasirodęs kūrinys jau po poros metų buvo sėkmingai išverstas į lietuvių kalbą. Juodas odinis viršelis ir daugiau nei šimtą litų siekianti kaina kūrė solidžios ir intriguojančios knygos įvaizdį. O kur dar rėkiantis užrašas, jog apie šią knygą moterims žinoti ne valia.
Pati knyga savo, rodos, jau „atidirbo“. Tačiau nuslūgus vienai susidomėjimo bangai pradėjo kilti kita, prie kurios prisidėjo jau anksčiau apkalbėtas Airinas. Lietuvišką knygos vertimą rasti ne taip paprasta, tačiau spragtelėjus vos kelis mygtukus nesunkiai galima atsisiųsti elektroninę knygos versiją originalo kalba.
Jau pirmuosiuose puslapiuose autorius rašo: „Nejauskite neapykantos žaidėjui. Kaltas žaidimas.“ N. Straussas kalba apie vadinamuosius „kabinimo specus“, kurie tiesiog žaidžia. Kitaip tariant, naudoja viliojimo taktikas, stebi, ar jos veikia, dalija praktinius patarimus moterų medžiotojams. Ant pamauto kabliuko užkibusios merginos jiems teikia emocinį pasitenkinimą.
Po šios knygos pasirodymo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pradėjo burtis neva slaptos „kabinimo specų“ (angl. – pick-up artists) bendruomenės, kuriose meilės nuotykių ištroškę vyrai dalijasi savo žiniomis ir pataria vieni kitiems, kuri knygoje aprašoma technika veikia geriausiai.
Tapus bendruomenės nariu galima ne tik išklausyti daugiau patirties turinčių bendražygių, bet ir kelioms valandoms ar dienoms pasisamdyti mokytoją. Tuomet su juo einama į gatvę, barą, naktinį klubą ar kokią kitą masinių susibūrimų vietą ir išbandyti knygoje aprašomų patarimų veiksmingumą praktiškai.
Vieni tai daro dėl pramogos, kiti – sėkmingai užsidirba pragyvenimui. Pasinaudoję pasitikėjimo savimi stygių jaučiančiais jaunuoliais išsunkia iš jų solidžias pinigų sumas tikindami, kad susimokėję už efektyvias pamokas jie išmoks keletą gudrybių ir jų gyvenimas apsivers 180 laipsnių kampu.
Tokį verslavimo būdą psichoterapeutas prilygina prekybai maisto papildais. Esą jei žmogus patiki stebuklingu jų poveikiu – tai jo pasirinkimas. Tačiau specialistas patikina, kad tokiais patarimais dažniausiai naudojasi kompleksuoti vyrai. Jie godžiai žiūri į žmogų, kuriam sekasi, ir tiki kiekvienu jo žodžiu. Matydami kitus darant veiksmą, kurio jie patys nedrįsta atlikti, jie ima pavydėti ir tiki, kad taip pat elgdamiesi jie pasieks to paties rezultato. „Iš tikrųjų taip nėra. Veiksmo kartojimas nepadeda išgauti siekiamo santykio. Bandydami pamėgdžioti kitus netapsite kitu žmogumi. Reikia tikėti savimi“, – sako O. Lapinas.
Pasak jo, nepasitikėjimas savimi – opi problema tarp jaunuolių. Į psichologus kreipiasi vis daugiau žmonių, kenčiančių dėl negalėjimo pritapti visuomenėje. Tiems, kurie jaučiasi atstumti, neįdomūs ar kažkuo prastesni už kitus, O. Lapinas siūlo pabandyti apsilankyti specialiuose grupiniuose psichoterapiniuose užsiėmimuose, į kuriuos susirenka žmonės, gyvenime turintys panašių problemų. „Kai asmuo supranta, kad jis nėra vienas – tai suteikia jam daugiau pasitikėjimo. Tuomet pranašumo siekimas išnyksta savaime, – tikina psichoterapeutas. – Žmonės yra daugiau panašūs nei skirtingi.“
