Žodis „darna” daugeliui žmonių skamba kaip filosofinis terminas, tačiau jis apibūdina konkrečius reiškinius, darančius didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui.
„Darna lemia sveikesnį ir turiningesnį gyvenimą”, – įsitikinęs Vilniuje įsikūrusios Psichologijos akademijos vadovas Gintaras Chomentauskas.
JAV žydų imigrantų šeimoje gimęs mokslininkas Aaronas Antonovsky sukūrė sveikatos teoriją („salutogenesis”), pastebėjęs, kad yra žmonių, kurie išlaiko emocinę pusiausvyrą, darbingumą ir gerą sveikatą net esant nepalankiausioms aplinkybėms, kai tvyro streso ir nuolatinės grėsmės atmosfera.
Atlikęs įvairius tyrimus A.Antonovsky pamatė, kad atsparumas stresui yra glaudžiai susijęs su vadinamuoju darnos jausmu. Tam, kad žmogus jį patirtų, būtinos trys sąlygos.
Pirma, žmogus aiškiai turi suprasti savo vidinius, emocinius įvykius, aiškiai suvokti išorinių įvykių dėsningumus ir sugebėti juos prognozuoti.
Tokiam asmeniui pasaulis iš esmės yra suprantamas ir todėl gana jauki vieta jame būti.
Antra, žmogus privalo tikėti, kad turi pakankamai įgūdžių, paramos ar kitų resursų, kad galėtų susitvarkyti su nepalankiais įvykiais. Tokiu atveju pasaulis yra valdomas, o asmuo jame nesijaučia bejėgis.
Trečia, asmuo turi tikėti, kad gyvenimas yra įdomus, prasmingas, teikiantis malonumų, todėl žmogui tikrai verta veikti, stengtis, ieškoti naujų sprendimų net tada, kai laikinai susiklosto nepalankios aplinkybės.
Ar galima šių dalykų išmokti?
Atrodo, taip. Jau kelerius metus veikiančioje Psichologijos akademijoje ne tik studijuojama, bet ir siekiama šių glaudžiai su darnos jausmu susijusių tikslų.
Sunku nustatyti tikslią ribą, kada šie tikslai jau pasiekti – turi „įsijungti” žmogaus vidiniai procesai, sukuriantys sąlygas kitokiam požiūriui į gyvenimą.
Paprastai vidiniai pokyčiai prasideda tada, kai žmogus saugioje aplinkoje, be prietarų ir išankstinio nusistatymo, be noro pasirodyti, ar priešingai – pasislėpti, pradeda dėmesingiau žvelgti į save ir į savo emocines reakcijas, pradeda suprasti jų priežastis.
„Tik supratę ir susitaikę su savimi, pradedame tikroviškiau žvelgti ir į kitus, suprasti jų lūkesčius, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo priežastis.
Kitu atveju matome pasaulį labai iškreiptą – tik pro savo pačių norų, nuoskaudų ir vilčių akinius, todėl elgiamės labai netinkamai”, – sakė psichologijos mokslų daktarė Edita Dereškevičiūtė.
Tiksliau suvokę save ir aplinką galime tiksliau pasirinkti efektyvesnius veikimo būdus tiek savo, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Apie tai, kad vidinius pokyčius gali paskatinti ir specialios studijos, pasakoja jas lankę ar dar lankantys žmonės.
Jūratė Dobrovolskytė
„CSC Baltic” personalo specialistė ir akademijos studentė
„Mano vidinis kritikas, nuolat trukdęs siekti užsibrėžtų tikslų, tapo mano draugu.
Pakeičiau požiūrį ir kasdien stengiuosi susikurti gerą nuotaiką, nebeperimu aplinkinių neigiamų emocijų, vis dažniau sugebu atpažinti psichologinius žaidimus ir į juos neįsivelti.”
Diana Dimskytė
„Swedbank” Personalo administravimo departamento direktorė
„Akivaizdžiausiai pokytis atsispindi akyse – jos ima blizgėti!
Svarbiausia, kad išmokau išties išgirsti.
Tai leido man iš naujo atrasti senų pažįstamų žavesį, pajusti, kuo gyvena artimieji ir kokių dar neįžvelgtų savybių turi kolegos.”
Darius Samuolis
„KG Group” vykdomasis direktorius
„Vadybos srityje santykiai su žmonėmis, požiūris į save neretai paliekami nuošalyje tarsi savaime suvokiami dalykai. Dažniausiai yra akcentuojami įvairūs procesai, rodikliai, valdymo ideologijos.
Kai visa tai papildžiau žiniomis apie žmogų – ypač sudėtingą sistemą – verslo vadybą pamačiau visiškai kitoje šviesoje.
Požiūrio išplėtimas leidžia priimti tikslesnius sprendimus, ypač tokius, kur svarbus žmogaus, kaip asmenybės, dalyvavimas.”
Psichologijos studijos patrauklios tuo, kad žmogų atranda daug įžvalgų apie save, šeimą, kolegas. Tačiau ar vien įžvalgos sukelia realius pokyčius?
Suprasti yra gerai, tačiau to nepakanka.
Docentas G.Chomentauskas pateikia tokią metaforą: „Galima žinoti, kad būtų gera gulėti Maldyvuose saulėtame pliaže ir žvelgti į žydrą jūrą, tačiau lieka nedidelis „bet” – kaip ten patekti?”
Mes siekiame, kad žmogus gautų praktinių instrumentų, kuriuos galėtų pritaikyti sau ar savo organizacijoje.
Kiekvienas pasiektas net ir nedidelis tikslas didina pasitikėjimą savimi, tikėjimą, kad pasaulis yra kupinas šaunių, dar nepažintų galimybių, regis, atliekant įprastą veiklą.”
Psichologijos akademija neagituoja. Ji suteikia galimybę kiekvienam surasti darną viduje ir efektyviai veikti išorėje.
Eugenijus Laurinaitis
Gydytojas psichoterapeutas
„Žmogus – ne tik biologinė būtybė. Jis turi jausmus, yra socialus, kuria ryšius su kitais žmonėmis.
Norint suvokti savo vietą šiame pasaulyje būtina suprasti – visi šie žmogaus egzistencijos lygmenys yra susiję. Vieni pokyčiai neišvengiamai sukelia kitus. Tad ir darna, ir nedarna galiausiai apima visus lygmenis.
Nors pozityvūs psichologiniai pokyčiai, skatinantys ir didinantys darną, yra suvokti ir aprašyti mokslinėje literatūroje, visuomenė į juos dar žvelgia skeptiškai. Manau, kad sveikintinas ir reikalingas bet koks psichologinių žinių ir įgūdžių populiarinimas ir lavinimas. Tai ne tik didina savivoką, gerina savijautą, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei santykius su kitais žmonėmis.”
Požiūris keičia pasaulį
Pasakojama, kad kartą seras Francisas Galtonas, XIX amžiuje įvairias sritis tyrinėjęs anglų mokslininkas, ryžosi savotiškam eksperimentui.
Prieš išsiruošdamas į savo kasdienį pasivaikščiojimą po Londono gatves jis sau įteigė: „Aš – bjaurus žmogus, manęs nekenčia visa Anglija!” Keletą minučių pakartojęs savitaigos formulę jis išėjo pro duris.
Iš pradžių viskas atrodė įprastai. Tačiau netrukus seras pastebėjo, kad į jį krypsta pikti, kupini paniekos ir pasibjaurėjimo aplinkinių žvilgsniai. Daugelis tiesiog demonstratyviai nusisukdavo, o keli net pradėjo atvirai jį plūsti. Vienas uosto krovikas netikėtai taip stuktelėjo alkūne, kad F.Galtonas krito į balą.
Atrodė, kad net gyvūnai nusiteikę prieš jį. Eidamas pro pakinkytą arklį jis gavo spyrį į šoną ir visu ūgiu išsitiesė baloje. F.Galtonas mėgino sugraudinti praeivius, bet, jo nuostabai, žmonės ėmė teisinti ir ginti gyvulį, o ne jį.
Nelaukdamas rimtesnių minčių eksperimento pasekmių seras F.Galtonas suskubo namo.
