Dauguma žmonių pradeda naršyti internete siekdami numalšinti nemalonius jausmus, tokius kaip įtampa, vienišumas, depresinė nuotaika ir nerimas. Jei buvo sunki diena ir norisi surasti būdą užsimiršti bei greitai sumažinti įtampą - internetas gali būti lengviausiai prieinamas būdas pasijausti geriau. Pasinėrus į internetines platybes, laikinai pamirštami tokie jausmai kaip vienišumas, nerimas, depresyvi nuotaika, išnyksta nuobodulys.
Rizikos faktoriai, sukeliantys priklausomybę nuo kompiuterio (Lazarescu M. P., 2010):
Nerimas. Jaučiant nerimą žmonės kartais naudojasi internetu, kad galėtų atsitraukti nuo savo rūpesčių ir baimių. Tokie žmonės perdėtai dažnai tikrinasi elektroninį paštą ar įkyriai naršo internete. Mokslininkai nustatė, kad 34% priklausomų nuo kompiuterio žmonių yra turėję nerimo sutrikimų.
Pažeminta nuotaika (depresija). Internetas gali padėti pabėgti nuo pažemintos nuotaikos, tačiau ilgainiui tai gali sukelti įtampą, izoliacijos ir vienišumo jausmą. Tyrimų duomenimis 54% priklausomų nuo kompiuterio žmonių yra turėję depresinių epizodų.
Turint kitą priklausomybės sutrikimą. 52% priklausančių nuo kompiuterio kartu yra priklausomi ir nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, lošimo ir seksualinių santykių.
Socialinės paramos trūkumas iš aplinkos. Dažnai tokie žmonės ieško santykių ir bendrauja internetu, manydami, kad tai saugesnis ir patikimesnis būdas kurti naujus santykius.
Nelaimingi paaugliai. Dažnai paaugliams kyla identiteto klausimas, taigi kompiuterinė erdvė gali tapti saugesne erdve eksperimentuoti nei realus gyvenimas.
Mažiau mobilūs ar socialiai aktyvūs nei anksčiau buvo. Žmonės, kurie staiga tapo neįgalūs arba mama, auginanti kūdikį ir dėl to, kad jis mažas negalinti dažnai išeiti iš namų ar susitikti su senais draugais.
Įtampa. Jaučiantys įtampą žmonės dažnai bando ją numalšinti naršydami internete, tačiau tai gali sukelti priešingą efektą: kuo daugiau laiko bus praleidžiama internete, tuo aukštesnis bus streso lygis.
Žemas pasitikėjimas savimi. Nepasitikintys savimi žmonės vengia realaus ir gyvo bendravimo, o virtuali erdvė suteikia jiems galimybę tapti kokiais, kokie norėtų būti, pristatyki kitiems tave taip, kaip nori.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai yra individualūs ir gali būti įvairūs (Suler J., 2004; Wieland D. M., 2005):
Vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio/ internete, negebama planuoti, prarandama laiko nuovoka, būdingas „užsisėdėjimas“;
Vietoj bendravimo su draugais ar šeima dažniau renkamasi žaisti kompiuteriu, būdingas nenoras užsiimti socialinėmis veiklomis, atsiribojimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, visos kitos veiklos pradedamos laikyti nuobodžiomis;
Vaikams būdingas namų darbų nedarymas ir pažymių mokykloje prastėjimas, suaugusiems - rezultatų prastėjimas darbe, kyla sunkumų užbaigti pradėtus darbus darbe ar namuose;
Nuolatinis melavimas šeimos nariams, darbdaviams, kolegoms, draugams dėl laiko, praleisto prie kompiuterio;
Kompiuteriu dažniausiai naudojamasi, kuomet asmuo jaučiasi liūdnas, nusiminęs, būdingas bėgimas nuo sunkių jausmų „į kompiuterį“;
Pasimetimo, depresyvios nuotaikos ar susierzinimo jausmas, kuomet nėra galimybės naudotis kompiuteriu;
Nuotaikos pagerėjimas ar euforija naudojantis kompiuteriu (kartu gali kilti malonumo ir kaltės jausmai);
Net ir nesinaudojant kompiuteriu itin daug ir dažnai kalbama apie tai, kas vyksta internetinėje erdvėje, kompiuteriniuose žaidimuose;
Išsakomi pasiteisinimai ir priežastys, kodėl reikalinga naudotis kompiuteriu;
Vis daugiau išleidžiama pinigų techninei ar programinei įrangai įsigyti.
Nuo kompiuterio priklausantiems asmenims taip pat būdingi somatiniai sutrikimai, tokie kaip:
imuniteto susilpnėjimas,
riešo ir pirštų tirpimas, skausmas, sustingimas, deginimo pojūtis rankose, alkūnėse ar pečiuose,
akių skausmai dėl akies ragenos išsausėjimo ir mirksėjimo reflekso pasikeitimų,
migreniniai galvos skausmai,
nugaros ir kaklo skausmai,
valgymo ir miego sutrikimai,
asmeninės higienos trūkumas.
