Patarimai, padėsiantys sėkmingai kopti karjeros laiptais

Kopimas profesinės karjeros laiptais veikia kaip stiprus biologinis stimuliatorius. Saikingomis dozėmis – tonizuoja ir prailgina gyvenimą, viršyjus normą – gali jį sutrumpinti, pakirsti sveikatą. Kaip išlaikyti pusiausvyrą?

Sėkminga karjera, kaip ir laiminga santuoka galima tik tuo atveju, jei paremta meile. „Darbas, kurį atliekame noriai, išvaduoja nuo dvasinių kančių“, – tvirtino garsusis dramaturgas Williamas Shakespeare'as.

Tiesa, kai meilės darbui liga „susergama“ labai rimtai, aplinkiniai dažnai pradeda tikinti, jog toks „negalavimas“ nieko gero neduos ir neigiamai atsilieps sveikatai.

Netikėkite tais, kurie stengiasi priklijuoti darboholiko etiketę. Veikiausiai šie žmonės pasirinko jiems netinkamą profesiją ir, stengdamiesi nuraminti save, kartoja paplitusią nuomonę, jog meilė darbui – trumpiausias kelias į neurozių gydymo kliniką. Gi psichologai teigia priešingai: pernelyg dideli darbo krūviai – karjeros skrydžio palydovai – tikrai kenksmingi, kuomet pastangos sutelkiamos priverstinai ar dirbama nepaisant savo galimybių ribos, baiminantis atleidimo ar viršininko nemalonės.

Jei esate susižavėję savo profesija, manote, kad ji padeda išreikšti save, padaryti pasaulį geresnį, ir susidarote normalaus krūvio darbo grafiką, dėl savo sveikatos galite nesirūpinti. Jos tikrai nepakirs jūsų pastangos kopti karjeros laiptais.

Greičiau pavargsta ir blogiau jaučiasi ne tie, kurie daro karjerą, o žemesnės grandies darbuotojai, priversti atlikti monotonišką, nekūrybinį darbą, nesuteikiantį jokių perspektyvų. Tiesa, ir nereikalaujantį ypatingos atsakomybės.

Jei dabartinė darbo vieta netenkina karjeros prasme, pasiieškokite kitos. Psichologai pataria keisti darbą kas 3-5 metus. Tai neleidžia profesionalui „apsamanoti“ ir apsaugo organizmą nuo ligų. Kai žmogus prislėgtas ar tarnybinių nesėkmių išmuštas iš vėžių, imunitetas silpnėja kartu su jo paties kaip profesionalo įvertinimu. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaita, vidaus organai nugrimzta į „juodą melancholiją“ ir pradeda funkcionuoti, vaizdžiai sakant, mažomis apsukomis. Šito negalima leisti!

Statistikos duomenys teigia, jog kas dešimta darbuotoja teikia pirmenybę flirtui su viršininku, o trys iš keturių – koketuoja su kolegomis. Beje, 11 procentų atvejų flirtas su bosu baigiasi vestuvėmis, o 12 proc. dailiosios lyties atstovių pakyla tarnybos laiptais.

Truputėlis koketavimo niekada nepakenks – net darbe! Jausdama padidintą vyrų dėmesį, dailiosios lyties atstovė labiau vertina save kaip moterį, daugiau pasitiki savo jėgomis, dirba kūrybiškiau, pagerėja jos savijauta, o tai ir padeda kopti karjeros laiptais.

Nespėjate pabaigti darbo laiku? Nenusiminkite: tas nutinka apie 20 proc. Europos biurų darbuotojų. Psichologai aiškina, jog dėl to kaltas ne prigimtinis ištižimas, o baimė patirti nesėkmę. Beje, darbą atlikti laiku ir nepažeisti grafiko – nėra taip jau sudėtinga.

Neatidėliokite darbų ir sau užsibrėžkite realius uždavinius, vietoj žodžio „noriu“, vartokite – „privalau“. Bet jei pastebite, kad pilkosios ląstelės pavargo, padarykite mažą pertrauką. Po jos į darbą kibsite su dviguba energija.

Teigia amerikiečių specialistai, tyrinėję ryšį tarp darbuotojų ūgio ir jų tarnybinio statuso. Jie tvirtina, kad aukštaūgiai gerbiami visuomenėje, dažniau užima vadovaujančius postus ir daugiau uždirba. Tie, kurių ūgis buvo 2,5 cm aukščiau vidutinio, per metus gaudavo 789 doleriais daugiau nei jų žemesni kolegos. Metinės pajamos, kai ūgio skirtumas siekė 15 cm, jau buvo didesnės net 4734 doleriais.

Amerikiečių specialistų nuomone, aukštą ūgį aplinkiniai nesąmoningai laiko galios ir įtakingos padėties požymiu. Vyrai, deja, negali pakeisti savo ūgio, – nebent padaryti jų prailginimo operaciją. O moterys gali nesunkiai ūgtelėti 10 ir 15 cm, – bereikia apsiauti aukštakulniais.

Į darbą stenkitės kuo rečiau ateiti balerinos stiliaus ar sportiniais bateliais. Kaukšėdama aukštakulniais jaučiatės nejaukiai? Tuomet avėkite batus neaukšta, bet patogia pakulne.