Įveikti nemigą ir sušvelninti depresiją gali vaistažolių nuoviras

Depresija neretai gydoma medikamentais. Tačiau lengvą depresijos formą, prislėgtą nuotaiką, liūdesį galima palengvinti ir vaistažolėmis – liaudies medicina žino tokių, kurios turi teigiamos įtakos emocijoms. Kai kurių žolelių jau vien aromatas skaidrina nuotaiką: pavyzdžiui, levandų, rozmarinų.

Galite paimti šių abiejų žolelių, užpilti jas verdančiu vandeniu, leisti joms nusėsti, tada gerti – tai bus natūrali tonizuojanti arbata, galinti pagerinti nuotaiką.

Liaudies medicinoje kaip raminamasis vaistas geriamas ramunėlių užpilas: 1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir 0,5 val. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, paskui nukoškite. Gerkite 2–3 kartus per dieną po pusę stiklinės po valgio. Laikoma vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Ramunėlių žiedų milteliais gydoma migrena (0,2 g po valgio).

Jei kenčiate nuo nemigos, – o tai sparčiai blogina nuotaiką, – pabandykite vartoti medaus. Jis neerzina skrandžio gleivinės, ramina, taip pat stiprina organizmą. Vakare (1–1,5 val. prieš miegą) išgėrus stiklinę šilto vandens su šaukštu medaus, ramiai užmiegama.

Daugybę ligų gydo ženšenis – Kinijoje jis vartojamas daugiau kaip 7 tūkstančius metų, nors į Europą pateko tik IX amžiuje. Ženšenio preparatai didina adrenalino ir adenotropinio hormono kiekį organizme, todėl tonizuoja centrinę nervų sistemą, mažina fizinį ir protinį nuovargį, nerimą, depresiją, stresą, gerina nuotaiką.

Manoma, kad ir šafrano ekstraktas gali palengvinti depresija sergančiojo būseną, tačiau išsamių tyrimų apie tikslesnį jo poveikį kol kas nėra.

Vaistinė melisa ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, ji tinka ligoniams, sergantiems vegetaciniais negalavimais. Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą.

Melisų dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomas širdies nepakankamumas, širdies neurozė, nemiga, taip pat tinka aromatinėms ir gaivinančioms vonioms ruošti.

Melisų žaliavoje yra eterinio aliejaus (o jame – citralio, geraniolio), organinių rūgščių (kavos, ursolo), raugų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, saponinų, gleivių, vitamino C, sėklose – riebalų.

Iš melisų ruošiamas užpilas: 10 g susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 30–50 min. pritraukti. Perkošus gerkite prieš valgį po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.

melisų žolė (2 dalys), apynių spurgai (3 dalys), valerijonų šakniastiebiai (2 dalys). 1 desertinį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens. Gerkite prieš miegą – ramina centrinę nervų sistemą, gerina kraujotaką, miegą.

*

Melisų žolė (3 dalys), gudobelių žiedai ir lapai (4 dalys), paprastųjų sukatžolių žolė (2 dalys), sėjamųjų grikių žolė (3 dalys). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens. Palikite 30 min. Pritraukti. Gerkite prieš valgį po 2 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare esant neurozei, aterosklerozei bei kraujotakos sutrikimams.

Vaistinis valerijonas

Vaistinių valerijonų žaliavoje yra iki 2,5 proc. eterinio aliejaus, kurio svarbiausią dalį sudaro borneolio ir izovalerijono rūgšties esteris. Dar yra kamfeno, pineno, limoneno, skruzdžių, obuolių, acto, sviesto, valerijono rūgščių, mirtenolio, procezuleno, alkaloidų (chatinino, valerino), tanidų, saponinų, dervų, glikozidų, fermentų, mineralinių druskų (kalio ir mangano).

Valerijonų šaknyse yra per 100 įvairių cheminių medžiagų, tad augalas plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje. Nervų ligas juo gydė senovės graikų gydytojai. Dioskaridas manė, kad valerijonais bus galima reguliuoti mintis.

Valerijonų biologiškai veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, tinka nuo nemigos, atpalaiduoja širdies kraujagyslių, virškinimo trakto spazmus, malšina širdies ir vidurių skausmus, skatina virškinimo liaukų sekreciją, tulžies išsiskyrimą.

Valerijonų preparatai plečia širdies kraujagysles, gerina kraujo apytaką, širdies raumens mitybą, gydo klimakterines neurozes. Gydymui vartojamas valerijonų užpilas, nuoviras ir kt. formų vaistai.

Manoma, kad stipriau veikia nuoviras, pagamintas iš šviežių (nedžiovintų) šakniastiebių ir šaknų.

Valerijonas visuomet populiarus. Jo arbata ramina nervus, malšina širdies, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Kartais gydomasi kvėpuojant jo eteriniu aliejumi. Tai daroma šitaip: išdžiovintą žaliavą ilgai laikykite gerai uždengtame inde, paskui indą atidarykite ir įkvėpkite valerijono lakiųjų medžiagų.

Augalas medingas, todėl gausiai lankomas bičių. Surinktas medus turi raminamųjų savybių.

• Užpilui (sutrikus nervų sistemai, kamuojant širdies neurozei, virškinamojo trakto spazmams, nemigai): 10 g valerijonų šakniastiebių ir šaknų (žaliavos) emaliuotame inde užplikoma 200 ml (stikline) vandens. Indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama kambario temperatūroje 45 min., perkošiama, žaliava nusunkiama. Į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Suaugusiesiems rekomenduojama po 1–3 valgomuosius šaukštus, mažiems vaikams – po arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną, 30 min. po valgio.

• Nuovirui: 10 g valerijonų žaliavos emaliuotame inde užpilama 300 ml kambario temperatūros vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama 10 min. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Valerijonų užpilas ir nuoviras laikomas vėsioje, tamsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras.

Valerijonai yra sudedamoji dalis raminamųjų, širdies ir kraujagyslių ligas gydančių vaistinių augalų mišinių. Pavyzdžiui, gudobelių vaisių, valerijonų šaknų, sukatžolių žolės (lygiomis dalimis) mišiniu gydomos širdies ir kraujagyslių ligos.

• Nervus nuramins mėtų lapų (20 g), sukatžolių (30 g), valerijonų šaknų (30 g) mišinys. Užpilas geriamas po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Iš valerijonų žaliavos gaminama spiritinė valerijonų tinktūra („Tinctura Valerianae“), jos reikia gerti po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną. Tinktūra laikoma tamsioje ir vėsioje vietoje. Dar gaminama valerijonų tiršto ekstrakto dražė (patariama gerti po 1–2 dražė 2–3 kartus per dieną). Veikliosios valerijonuose esančios medžiagos įeina į preparatų (kardiovaleno, korvalolio, valokardino, validolio) sudėtį.

Valerijonų arbata ramina nervus, širdį, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Valerijonų eterinis aliejus vartojamas inhaliacijoms. Tam tikslui džiovinta žaliava laikoma hermetiškai uždarytame inde. Inhaliacijai indą reikia atsukti ir įkvėpti valerijonų lakiųjų medžiagų.

Tačiau valerijono preparatų verčiau atsisakyti sumažėjus raumenų tonusui, kraujospūdžiui, esant melancholijai, vartojant migdomuosius vaistus ir kt. Valerijonas gali slopinti virškinimo organų veiklą, sukelti galvos skausmą, pykinimą. Padauginus valerijonų, greičiau kreša kraujas. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Paprastoji sukatžolė

Sukatžolių galeniniai preparatai pasižymi raminamuoju poveikiu, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies veiklą. Jais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, stenokardija, širdies sklerozė, hipertonija. Sukatžolių vaistai lėtina širdies ritmą ir stiprina jos susitraukimus.

Be to, jie ramina nervus, padeda nuo nemigos, vegetodistonijos. Tinka klimakteriniu laikotarpiu, kai sutrikusi vegetatyvinė nervų sistema.

Manoma, kad sukatžolės preparatų sedatyvinis poveikis yra keletą kartų stipresnis už valerijono preparatus.

Valerijonų šakniastiebiai (20 g), pavasarinių adonių žolė (30 g), paprastųjų sukatžolių žolė (20 g), vaistinių melisų žolė (30 g). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens, palaikykite 1 val. Gerkite po trečdalį stiklinės prieš valgį 3–4 kartus per dieną sergant širdies neuroze.

***

Paprastųjų sukatžolių žolė (35 g), gudobelių žiedai (20 g), vaistinių melisų žolė (10 g). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens. Palaikykite 30–40 min., kad pritrauktų. Gerkite po 1 stiklinę ryte ir vakare, jei jaučiate silpnumą, sergate širdies neuroze.

Vaistingoje šio augalo žaliavoje yra iki 0,4 proc. dažomųjų medžiagų, flavonoidų (hiperozido, kvercitino, rutino), beta karoteno, vitaminų C, PP, cholino, antocianų, saponinų, dervų, eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, fitoncidų ir kt. Šios aprašytos jonažolės veikliosios medžiagos gydo įvairias ligas – tarp jų ir stimuliuoja, tonizuoja organizmą, kelia kraujospūdį.

Manoma, kad esant lengvesnės formos depresijai, jonažolės preparatais kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus.

Jonažolės preparatai populiarūs visame pasaulyje. Po gydymosi tokiais preparatais kurso gerėja nuotaika, grįžta darbingumas, sumažėja nerimas, baimė, mažėja arba išnyksta galvos skausmai, pagerėja miegas.

Šios vaistažolės preparatai stiprina saugumo jausmą, ramina, stabilizuoja centrinę nervų sistemą, šalina nervingumą, dirglumą, irzlumą, gausų prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį. Jonažolių žolės vaistinių preparatų poveikis jaučiamas tik po 2–3 mėnesių, kartais – po mėnesio ar trijų savaičių.

Kaip pagalbinę priemonę depresiniams simptomams įveikti galima vartoti ir jonažolių žolės arbatą. Jonažolę galima vartoti ir lygiomis dalimis su apynio spurgais bei valerijono šaknimis.

Jonažolių dedama į įvairias gydomąsias arbatas. Jos tinka su žemuogėmis, mėtomis, beržų pumpurais, ramunėlėmis ir kt. vaistažolėmis, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergant skrandžio uždegimu, kepenų ligomis, cholecistitu bei nervų sistemos ligomis.

Tačiau jonažoles reikia vartoti atsargiai arba visai nevartoti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, jei tenka ilgai būti saulėje. Mokslininkai nustatė, kad jonažolės neigiamai veikia regos nervą. Gydantis jonažolėmis, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

• Nemiga ar padidėjęs nervingumas. Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), apynių spurgai (1 d.), pipirmėčių lapai (2 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

• Padidėjęs nervingumas ar padažnėjęs širdies plakimas. Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), sukatžolių žolė (1 d.), kmynų vaisiai (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

• Padidėjęs nervingumas, nemiga. Valerijonų šakniastiebiai (2 d.), ramunėlių žiedai (3 d.), kmynų vaisiai (5 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ½ stiklinės rytą ir vakare.

• Širdies skausmai ar padažnėjęs širdies plakimas. Sukatžolių žolė (2 d.), valerijonų šakniastiebiai (2 d.), kraujažolių žolė (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ketvirtadalį stiklinės.

• Padidėjęs nervingumas, nemiga, radikulitas. Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolės užplikoma 2 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 15–20 min. (kas antrą dieną). Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Nemiga, nervingumas, neuralgijos skausmai. Po 100 g vaistinių barkūnų ir čiobrelių žolės, valerijonų šaknų užplikoma 6 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga. 200 g valerijonų šaknų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga, neuralgijos skausmai. Po 100 g pelynų žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga, sąnarių skausmai. 2 kg sauso šieno pakratų užplikoma 8 l vandens, virinama 1 val. ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–12 min. Gydymo kursas – 10–15 vonių.

• Nervų ligos, aterosklerozė. 50–100 g pušų pumpurų užplikoma 2 l vandens. Uždengtas indas 30 min. virinamas ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 34–36 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių. Taip pat galima paruošti pušų šakelių vonią.