Prieš keturis dešimtmečius JAV atsiradęs neurolingvistinis programavimas (NLP) paplito beveik po visą pasaulį. Ši psichologijos atmaina tyrinėja žmogaus elgesio, mąstymo bei tarpusavio komunikacijos mechanizmus. NLP daug dėmesio skiria psichologiniams suvokimo filtrams – mūsų sukauptai gyvenimo patirčiai, per kurią filtruojama viskas, kas iš išorinio pasaulio keliauja į smegenis. Svarbią psichologinių filtrų dalį sudaro įsitikinimai – taisyklių, kuriomis vadovaujamės kasdieniniame gyvenime rinkinys.
Tokiame rinkinyje kiekvienas turime ne vieną šimtą įvairių nuostatų, kurios vis pasipildo, transformuojasi ar yra pakeičiamos kitomis. Vienas iš dalykų, skiriančių sėkmingus žmonės nuo kitų, yra jų įsitikinimų rinkiniai. Jei galėtume nustatyti, kokiomis nuostatomis vadovaujasi sėkmingi asmenys, ir jomis pradėtume vadovautis patys, turėtume didelę tikimybę pasiekti panašių rezultatų kaip ir jie.
Įsitikinimai skirstomi į palaikomuosius ir ribojamuosius. Dėl palaikomųjų įsitikinimų sėkmingai pasiekiame užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, teigiame sau, kad „ši užduotis įveikiama“, „Aš niekuo neblogesnis už kitus“, „Nesėkmės mane tik dar labiau užgrūdina“ ir pan. Ribojamųjų įsitikinimų pavyzdžių galėtume atrasti tiek savo, tiek kitų elgesyje: „Dėl mano nesėkmių pirmiausia yra kalti tėvai, mokytojai, aplinka“, „Aš niekada nesugebėsiu mesti rūkyti. Neturiu pakankamai valios“, „Krizė yra pats netinkamiausias laikas pradėti nuosavam verslui“. Gera naujiena ta, kad įsitikinimų sąrašą galime koreguoti. NLP specialistai, analizavę sėkmingų ir mažiau sėkmingų asmenų įsitikinimus, nustatė kelis esminis jų skirtumus. Šios kelios nuostatos padės priartėti prie norimo tikslo.
1. Žemėlapis nėra teritorija. Dėl psichologinių filtrų kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimas yra specifinis. Tai, ką matome, yra ne realybė, o tik realybės atspindys mūsų sąmonėje. Šį įsitikinimą puikiai iliustruoja istorija apie tris akluosius, niekuomet nemačiusius dramblio ir nusprendusius išsiaiškinti, kas tai per „daiktas“. Vienas palietė dramblio koją, kitas – ausį, trečias – straublį. Nors visi vyrai lietė ir tą patį dramblį, jų suvokimas gerokai skyrėsi. Vadovaudamiesi nuostata, kad kiekvienas asmuo mato savo tiesą, tampame gerokai tolerantiškesni kitų nuomonei. Jei norite komunikuoti efektyviai, užuot primetęs savo nuomonę kaip teisingą, o pamėginkite suprasti pašnekovo požiūrį. Tai galėsite greičiau ir efektyviau susikalbėti.
2. Sąmonė ir kūnas neatsiejami. Čia kalbama apie glaudų fiziologijos ir psichologijos tarpusavio ryšį. Mūsų psichinės būsenos sukelia fiziologines reakcijas (pavyzdžiui, nerimas skatina dažniau plakti širdį). Keisdami psichinę būseną, galime daryti poveikį ir fiziologiniams negalavimams (keičiant nerimastingas mintis keičiasi ir kūno reakcija). Kita vertus, kūno negalavimai signalizuoja dvasinio pasaulio disharmoniją. Kai prarandame realybės jausmą ir pradedame nesiskaityti su organizmu, jis save primena ligomis ir kitais negalavimais. Puiki šios sąsajos iliustracija yra placebo efektas. Jei esame įsitikinę, kad gydytojo pasiūlytas preparatas mums tikrai pagelbės, net vaisto imitacija mums daro kur kas stipresnį poveikį nei tikrai efektyvus vaistas, bet kurio gydomąja galia netikime.
3. Nėra nesėkmių, yra tik atgalinis ryšys. Kokia strategija vadovaujatės, kai ištinka nesėkmė? Galite nusiminti, nuspręsti, kad esate nevykėlis ir tiesiausiu keliu žygiuoti į užburtą savigraužos ratą. Arba nesėkmę priimti kaip tam tikrų jūsų veiksmų rezultatą. Nesunku nustatyti, kuris variantas efektyvesnis. Garsusis Ostapas Benderis iš „Dvylikos kėdžių“, eilinį kartą įsitikinęs, kad rastoje kėdėje nėra lobio, pareiškė: „Kiekviena nauja kėdė tik padidina mūsų šansus priartėti prie tos vienintelės.“
4. Jei kas nors neveikia, pamėginkite tikslą siekti kitaip. Tie patys veiksmai gali duoti tik tą patį rezultatą. Pati neefektyviausia strategija – po nesėkmės viską mesti. Kur kas veiksmingiau pakeisti arba tikslų siekimo būdus, arba performuluoti patį siekį.
5. Svarbus ne turinys, bet jo pateikimo būdas. Žmogaus elgesio struktūrą sudaro trys elementai: ketinimai; veiksmai, kuriais jie realizuojami, ir kito asmens reakcija į šiuos veiksmus. Bendraudami dažnai pamirštame, kad partnerio reakciją sukelia ne ketinimai, bet veiksmai, kuriais šiuos ketinimus realizuojame. Kitai pusei nepriimtini ne jūsų norai, bet tai, kokiais žodžiais ar veiksmais juos išreiškiate. Kai siurblys ima netinkamai siurbti ar „streikuoti“, ant jo nepykstame, nekeliame balso, o ieškome gedimo priežasčių. Tad kodėl kitaip elgiamės su žmogumi? Kai matote, kad pašnekovo reakcija yra ne tokia, kokios tikėjotės, pamėginkite savo ketinimus realizuoti kitu būdu. Tas pats galioja ir jei esate klausytojas. Gal ant jūsų šaukia ne todėl, kad nori aprėkti, bet todėl, kad nori būti išgirstas?
6. Asmenybė ir elgesys nėra tapatūs. Žmogus – daugiau nei tik jo elgesys. Įprasta manyti, kad kiekvienas turime ne tik draugų, bet ir priešų. Ar nepagalvojote, kodėl tam tikrus asmenis laikome blogais? Todėl, kad jie netinkamai elgiasi? Atsakymas į šį klausimą pakiša vertingą mintį – vertinkime ne asmenį, bet jo elgesį. Kito žmogaus asmenybės nepakeisite, tačiau galite inicijuoti jo elgesio pokyčius.
7. Tam tikromis aplinkybėmis bet koks elgesys yra praktiškas ir naudingas. Ne paslaptis, kad kitų žmonių elgesys kartais erzina. „Kaip jis nesupranta, kad taip elgtis šioje situacijoje nedera?!“ – pagalvojame. Tačiau kartais blogas būna ne pats elgesys, o netinkamos aplinkybės, kuriomis jis pasireiškia. Štai paauglys, kuris netveria savo kailyje, nuolat su kažkuo pešasi kieme ar mokykloje. Mėginti perauklėti tokį paauglį – sunkiai įgyvendinamas uždavinys. O jei surastumėte kontekstą, kur toks elgesys būtų ne tik toleruotinas, bet ir sveikintinas? Gal tai imtynių, rytų kovos menų ar bokso arena?
8. Žmonės elgiasi taip, kaip tuo metu jiems atrodo geriausia. „Kodėl šis žmogus šioje situacijoje pasielgė taip neapgalvotai?“ – dažnai pasmerkiame kitų elgesį. Tačiau jei galėtume įlįsti į šio asmens kailį, suprastume, kad jis pasirinko geriausią iš tuo metu jam žinomų elgesio alternatyvų. Kuo daugiau pasirinkimo galimybių turi žmogus, tuo jis efektyvesnis. Tad, užuot smerkus ir kaltinus, vertėtų praplėsti jo pasirinkimo alternatyvų sąrašą ir parodyti, kad galimi ir kiti sprendimai.
9. Pokyčiai ne visada naudingi. Gyvenime dažnai tenka patirti įvairaus pobūdžio pokyčių. Deja, kiekviena inovacija turi ir pranašumų, ir trūkumų. Įvertinus teigiamų ir neigiamų aspektų santykį, gali paaiškėti, kad pokytis duos daugiau žalos nei naudos. Todėl rekomenduojama atsižvelgti į ekologijos principą. Prieš realizuodamas inovacijas įvertinkite galimų pokyčių grėsmes naujomis aplinkybėmis – kaip tai atsilieps jums ir kitiems žmonėms, kuriuos ši situacija gali paliesti?
10. Lankstumas garantuoja sėkmę. Laimi tie, kas sugeba geriau prisitaikyti prie situacijos, yra lankstesni. Kuo daugiau turite veikimo alternatyvų, tuo esate lankstesnis. Netikėtai iškilusios grėsmės akivaizdoje žmogui būdingos trys bazinės reakcijos: bėgti, sustingti, pulti. Tačiau jei šį asortimentą padidintume – ne tik sustingtume, bet ir pritūptume ar kristume ant žemės, bėgtume ne tiesiai, bet zigzagais – įgautumėte nemenką pranašumą bet kurioje gyvenimo situacijoje.
11. Kiekvienas asmuo turi visus jam reikiamus resursus. Deja, ne visi tai žinome. Žmonės dažnai neišnaudoja savo galimybių, nes jų neieško, nepasitiki savo jėgomis. Teisinamės, kad neturime tam tikrų sugebėjimų, kad gimėme ne tuo laiku, neturime atitinkamo išsilavinimo ir t. t. Blogiausia, kad taip kalbėdami iš tiesų atimame iš savęs veikimo galimybę, užuot žengę žingsnį siekio link.
Kad šios nuostatos neštų sėkmę, nepakanka vien žinoti, kad jos tokios yra. Naudokitės jomis priimdami vienokius ar kitokius sprendimus. Linkime pasinerti į didįjį eksperimentą ir pasukti pasaulį sau palankia linkme!
