Tačiau gamta jau užkariauta, mažai liko Žemėje vietų, kur žmogus nebūtų įkėlęs kojos. O noras kovoti niekur nedingo. Ką daryti?
Rinkti įspūdžius – prisiminimai apie neįtikėtą akistatą su pavojais ilgai lieka gyvi.
– Kodėl žmonės vis labiau ieško rizikingų pomėgių? Ko jiems trūksta kasdienybėje? – paklausiau psichologės-psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės (nuotr.).
– Polinkis į riziką yra neatsiejamas nuo žmogaus prigimties. Tai rodo žmonijos istorija.
Jeigu kalbėsime apie vyrus, jiems būdinga konkurencija, noras kovoti, nugalėti, valdyti. Tai viena iš priežasčių, kodėl vyksta tiek karų ir konfliktų.
Taikiuoju laikotarpiu, kai negalima žvanginti ginklais, ieškoma kitokių būdų įrodyti pranašumą. Manau, dėl to pasirenkami ekstremalūs, pavojų keliantys pomėgiai.
Konkurencija čia niekur nedingsta – galima rungtis, kas drąsiausias, greičiausias, stipriausias, ištvermingiausias.
Yra ir daugiau priežasčių, kodėl populiarūs rizikingi pomėgiai. Pavyzdžiui, drovus žmogus nori įveikti vidinę baimę, patikrinti savo galimybes, todėl ryžtasi šokti parašiutu ar skristi oro balionu.
Kita vertus, tai gali būti maištas prieš tėvus, kurie nuo vaikystės saugojo savo atžalą, bijodami, kad kas nors jai nenutiktų. Toks nuo grėsmių apsaugotas žmogus visą gyvenimą gali elgtis vaikiškai, prarasti savisaugos instinktą.
Jaudulys – svarbus priminimas žmogui, kad jis gyvena, o ne vegetuoja. Pažvelgus mirčiai į akis gyvenimas ima atrodyti daug prasmingesnis.
– Ar moterys yra ne tokios priklausomos nuo rizikos?
– Ne tik jauni vyrai, bet ir jaunos moterys siekia pasikinkyti jėgos aitvarą, užsiimti alpinizmu, dalyvauti ralyje. Tai puiki proga pademonstruoti savo valią.
Šiuolaikinės moterys įgavo daug vyriškų bruožų, jos išmoko konkuruoti su vaikinais.
Dažnai pavojingų situacijų ieško moterys, pasižyminčios lėkštais jausmais, negalinčios patirti stiprių emocijų.
Kai kurios merginos rizikuoja, nes mėgsta psichologinį žaidimą, kuris gali baigtis smurtu, išprievartavimu ar mirtimi. Tai seksualinis provokavimas, bet jo esmė – pasprukti nuo gerbėjo.
