Edas O’Brienas, norėdamas išsiaiškinti skirtingas politines pažiūras propaguojančių asmenų gebėjimą įsijausti į kito vaidmenį, atliko kelis eksperimentus. Dalyviams buvo pasakyta, kad tiriami jų teksto supratimo gebėjimai.
Vieni tiriamieji turėjo perskaityti istoriją autobusų stotelėje spaudžiant šalčiui, kiti – šiltoje laboratorijoje. Istorijoje buvo aprašomas politikas (respublikonas arba demokratas), kuris atostogų metu laipiodamas po kalnus pasiklysta. Tiriamųjų buvo klausiama, koks jausmas – troškulys, alkis ar šaltis – labiausiai kankino herojų.
Vėliau visi dalyviai turėjo nurodyti savo politines pažiūras ir nurodyti, kiek šis veikėjas į juos buvo panašus. Pasirodo, tiriamieji jautė artumą herojui tik tuo atveju, jei jų politinės pažiūros sutapdavo. Politinės pažiūros lėmė ir dalyvių gebėjimą įsijausti į herojaus jausmus. Pavyzdžiui, 94 proc. šaltyje apklaustųjų manė, kad politikas taip pat kenčia nuo šalčio (palyginti su 57 proc. laboratorijoje apklaustų tiriamųjų). Vis dėlto, jei herojaus pažiūros buvo kitos nei tiriamojo, dalyviai vienodai balsavo už visus tris variantus, nesvarbu, kur jie buvo apklausti.
Atliekant kitą eksperimentą tiriamieji valgė sūrius užkandžius. Vieniems jų buvo duota atsigerti vandens, kitiems – ne. Paklausti, ką jaučia minėtas istorijos herojus, 71 proc. ištroškusių dalyvių teigė, kad jis taip pat kenčia troškulį (palyginti su 20 proc. tiriamųjų, gavusių atsigerti). Vis dėlto troškulys neturėjo jokios įtakos dalyvių sprendimui, jei jų ir veikėjo pažiūros nesutapo. Šie rezultatai bent iš dalies paaiškina, kodėl politikams sunku surasti bendrą kalbą. Laimei, yra įvairių metodų, padedančių lavinti empatiją. Kad ir kartu praleidžiamas laikas neoficialioje, malonioje aplinkoje.
