Psichologai tokį rusų sprendimą vertina nevienareikšmiškai, tačiau televizijos įtakos vaikų elgesio formavimui nelinkę sumenkinti. Taigi - kokią įtaką mažiesiems daro mirgantys TV ekranai?
Kas nusėda pasąmonėje?
Šeimos ir vaikų psichologė Lina Gudaitė sakė, kad vaiką ugdo, jo asmenybę formuoja daugybė veiksnių, tarp jų - ir televizija.
Pašnekovė pasakojo, kad yra atlikta nemažai mokslinių studijų apie neigiamą televizijoje rodomų smurto ir agresijos poveikį vaikams.
Įrodyta, kad televizijoje rodomas smurtas gali paskatinti vaikus elgtis agresyviai, sukelti pykčio proveržius, gali daryti neigiamą įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei būsenai. Televizijoje matyti elgesio modeliai, girdėtos frazės „nusėda“ į vaiko pasąmonę ir gali daryti vienokią ar kitokią įtaką.
„Maži, ikimokyklinio amžiaus vaikai gali pradėti mėgdžioti televizijoje matytas scenas, bendravimą, netinkamą elgesį, pavyzdžiui, rūkymą. Tai lemia mažų vaikų raidos dėsningumai - jie mokosi mėgdžiodami tėvus, artimuosius, draugus, taip pat televizijoje matytus vaizdus, scenas. Tačiau jeigu kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius, televizija - vargu ar bus pagrindinis rūkymą skatinantis veiksnys“, - abejojo psichologė.
Neigiami veikėjai įkvepia
Vertindamas televizijos žalą vaikams vaikų psichiatras Linas Slušnys sakė: „Anksčiau rūkymo ir kitokios problemos buvo menkos. Neigiami personažai daugiau buvo blogo elgesio šaržas. Viskas buvo tarsi įvardijama kaip nesiektinas elgesys. Blogietis rūko, geria ir smurtauja. Gerietis vis išsisuka iš blogiečio gniaužtų. Šiandien situacija yra kitokia. Spaudimas iš išorės yra toks stiprus, kad neretai neigiami personažai kelia pasigėrėjimą ir skatina elgtis netinkamai.“
Medikas apgailestavo, kad suaugusieji dažnai vaikams nepadeda susigaudyti vertybėse.
„Tokiame kontekste tikrai yra gerai uždrausti tokius filmukus. Vienintelė problema - jie visi sukelti į internetą ir ten nieko negalima pakeisti. Vis dėlto pati valstybės pozicija yra graži. Norėtųsi ir Lietuvos pozicijos tokių filmukų atžvilgiu. Ne tik minėtų, bet ir kitų filmukų, kurie yra labai prastos kokybės“, - sakė L. Slušnys.
Kol kas saugo tik žymėjimas
Ir vis dėlto, ar draudimas vaikams rodyti animacinius filmukus, su kuriais užaugo ne viena karta, nėra per griežtas? O gal ir mums reikėtų drausti vaikams rodyti kai kuriuos filmukus?
L. Slušnys mano, kad teisingiausia būtų uždrausti ne konkrečius filmukus, o priimti tam tikrą standartą, kokius filmukus galima rodyti vaikams. „Jeigu jau rūpinamės savo vaikų švietimu, tai turime pasirūpinti ir informacija viešojoje erdvėje. Galėtų būti sudaryta kokia nors nuolat veikianti komisija, kuri teiktų savotiškas rekomendacijas, vertintų meninę filmukų vertę ir psichologinį poveikį. Dabar Lietuva neturi jokių standartų, išskyrus žymėjimą“, - apgailestavo medikas.
L. Gudaitė nenorėjo vienareikšmiškai vertinti rusų sprendimo uždrausti kai kuriuos filmukus. Juk su rusiška animacija išaugo visa vyresnioji karta, bet ne visi pradėjo rūkyti. „Bet koks draudimas dar labiau sužadina smalsumą, susidomėjimą. Uždraustas vaisius visada saldesnis. Vaikai, kurie anksčiau mėgo šiuos filmukus, manau, ras būdą, kur ir kada juos ir toliau žiūrėti“, - spėjo psichologė.
Vis dėlto, psichologės nuomone, protingi tėvų ar valstybės draudimai, nustatomos ribos suteikia vaikams saugumo, stabilumo ir padeda formuotis tinkama linkme. „Daug svarbiau atkreipti dėmesį į kitus laisvai rodomus užsienio filmukus, kuriuose apstu smurto, agresijos, žiaurumo, nesveikų elgesio, bendravimo modelių, nepagarbos, patyčių, žeminimo. „Na palauk!“, o ypač filmuke „Krokodilas Gena“ yra daug vyraujančių vertybių: gėrio, meilės, teisingumo, draugystės, nesavanaudiškumo, kurios teigiamai veikia vaikų sąmonę. Taigi, tokio rusų draudimo nauda - labai abejotina“, - svarstė psichologė.
Gyvenimas serialų ritmu
Specialistai nelinkę visiškai sumenkinti televizijos įtakos vaikų elgesiui. „Galima tik džiaugtis, kad atkreipiamas vis didesnis dėmesys į televizijos poveikį vaikų elgesiui“, - pastebėjo L. Gudaitė.
Psichologė priminė, kad vaikų vertybes, elgesį, įpročius pirmiausia savo pavyzdžiu turėtų formuoti tėvai. Svarbu, kad jie kalbėtųsi su vaikais, skatintų kritinį jų mąstymą, gebėtų tinkamai užtikrinti visus vaiko poreikius. O visuomenė, valstybė turėtų kreipti didesnį dėmesį šeimos institucijos stiprinimui, jų gerovės kūrimui, šeimų problemoms ir jų prevencijai.
L. Slušnys teigė, kad televizijos poveikis vaikams ne mažesnis nei suaugusiesiems.
„Televizija daro didelę įtaką suaugusiesiems, tai ką kalbėti apie vaikus. Žmonės gyvena serialų ritmu, mintimis ir pan. Vaikams televizija yra vaizdas ir garsas vienu metu. Televizija gali formuoti vaiko vaizduotę. Kaip tik todėl privalome rūpintis televizijos produktų kokybe. Bet tam reiktų nustoti pataikauti daugumai“, - įsitikinęs psichiatras.
Kalčiausi - suaugusieji
Suprantama, kad vaikų elgesį, mąstymą ir įpročius formuoja ne vien televizija.
Visų pirma, pasak L. Gudaitės, įtakos turi tėvai, jų elgesys, bendravimas, puoselėjamos vertybės, požiūris į gyvenimo reiškinius (pavyzdžiui, į žalingus įpročius: rūkymą, alkoholio vartojimą ir kt.), auklėjimo stilius, emocinis tėvų ryšys su vaikais, jiems skiriamo laiko kiekybė ir kokybė.
Antroje vietoje - kita supanti socialinė aplinka: draugai, mokytojai ir kiti vaikui svarbūs asmenys.
„Rūkyti ar svaigintis vaikus paskatinti labiau gali tėvai ir draugai, o ne televizija. Jeigu tėvai rūko, geria ir tai vertina kaip normalų elgesį, jeigu šeimoje nėra darnos, harmonijos, jeigu vaikas jaučiasi nelaimingas, nepriimtas, negauna meilės ir dėmesio, tai tikėtina, kad jis panorės pamėginti rūkyti, svaigintis ir tikriausiai įsitrauks į žalingų įpročių liūną. Nors, žinoma, būna išimčių, tačiau jos labai retos“, - apgailestavo psichologė.
L. Slušnys irgi teigė, kad dėl netinkamo vaikų elgesio visuomet visų pirma kalti suaugusieji.
„Jeigu mokyklos nori turėti rūkymo vietas, tėvai rūko namuose, visuomet yra gerokai didesnė grėsmė vaikui pradėti elgtis netinkamai. Aišku, būna ir taip, kad dėl to vaikai nepradeda rūkyti, bet toks elgesys ir pavyzdžiai tikrai skatina tai daryto“, - sakė psichiatras.
