Morė tapo daugkartinio naudojimo atributu. Skulptorių Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės iš putplasčio išdrožtas 3 metrų aukščio muliažas per Užgavėnes, vasario 21 dieną, nebebus naikinamas.
Etnologas, šių metų Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas tokį Užgavėnių scenarijų vadina absurdu ir perspėja, kad Morės naikinimas – ne žaidimas, nes simboliai yra veiksmingi.
Pergalė prieš mirtį
– Ar būtinai reikia per Užgavėnes Lietuvoje deginti Morę – moters pavidalo iškamšą? – etnologo J.Vaiškūno pasiteiravo „Sostinė“.
– Visais laikais Morė buvo deginama, skandinama arba išardoma, kitaip sakant, naikinama.
Tai vyksta ne tiktai Lietuvoje. Daugumoje Europos tautų yra senas paprotys vaduoti saulę, gėrį. Kalbame apie vidutinio klimato kraštus, kur taip simbolizuojama kova tarp metų laikų – tai, kas vyksta kovą, t.y. kovo mėnesį.
Galima sakyti materialistiškai: tuo metu žiema kovoja su vasara ir vasara nugali. Bet iš tikrųjų kovoja daug bendresnės jėgos: gėris su blogiu, mirtis su gyvenimu.
Tokia ši lietuviška šventė – pergalė prieš mirtį.
– Vis dažniau Morės deginimas vadinamas per daug žiauriu elgesiu su moterimi.
Ar tai neskatina smurto buitinėje aplinkoje?
– Ką gali padaryti – lietuvių kalboje žodis „mirtis“ yra moteriškosios giminės. Žodžio „morė“ šaknis susijusi su maru, mirtimi, marinimu. Morė reiškia neštuvus mirusiojo palaikams nešti.
Bet naikinama nebūtinai moteriškosios lyties būtybė – gali būti ir vyriškosios. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje yra Gavėnas.
Dabar žmonės, nesuprasdami, ką simbolizuoja Morė, net Morių grožių konkursus rengia.
– Ką simbolizuoja Morė?
– Išlikęs paprotys vežioti Morę ant sukamo rato – Morė sukasi, siūbuoja, į jos rankas įdedami spragilai ir atrodo, kad ji ginasi.
Persirengėliai, kurie eina paskui arklių ar žmonių tempiamą Morę, tarsi bando Morę pačiupti. Galiausiai nuplėšia Morę nuo rato ir sudegina.
Kodėl? Pagal mūsų mitą žiema ateina todėl, kad kažkoks galingas valdovas pačiumpa saulę ir saulė nebepasirodo. Todėl reikia tą saulę išvaduoti. Jos vadavimas iš mirties gniaužtų yra pasaulio susigrąžinimas. Išvadavę saulę žmonės gali ramiai gyventi, nes ateina vasara ir pasišalina mirtis.
Nustebino Morės išvyka
– Pernai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvoje buvo atšauktos Užgavėnės ir nedeginamos Morės. Ar reikėjo taip elgtis?
– Visame pasaulyje karnavalai tampa pramoga.
Ši šventė neteko pasaulėžiūrinio vaidmens, ji tapo pramogine, žaidybine, pasišėliojimo, kvailybių švente. Kai vyksta karas ar epidemija, pramogas reikia atšaukti.
Bet šiuo atveju yra atvirkščiai: jei vyksta karas, reikia deginti Morę, kad žmogus simboliškai liudytų savo pasirengimą kovoti su mirtimi, epidemija ar karu.
– Vilniuje šiais metais Morė nebus deginama ar kitaip naikinama, nes išvyksta į povestuvinę kelionę į Tailandą.
– Kur? Į povestuvinę kelionę į Tailandą? Už ko išteka Mirtis ir kodėl reikia Mirtį palydėti į povestuvinę kelionę? Kad prigimdytų dar daugiau mirčių? Tai – visiška nesąmonė. Tai absurdas!
Su tuo nejuokaujama. Simboliai yra veiksmingi. Net kai nežinai, ką jie reiškia, jie vis vien veikia.
Sumanymą vadino išradingu
Vilniaus etninės kultūros centro komanda paaiškino, kad povestuvinė Morės kelionė – vienas iš daugelio išradingų Vilniaus etninės kultūros centro sumanymų miesto Užgavėnių švenčių istorijoje.
„Nesyk esame organizavę Užgavėnių šventes pagal senuosius papročius, tačiau būta ir kūrybiškų sprendimų.
Antai tradicinį Morės sudeginimą 2020 metais pakeitė ledinės pamėklės ištirpdymas.
2018 m. Morė sunaikinta išrūšiuojant, nes buvo pagaminta iš perdirbti tinkamų žaliavų, o šventės scenarijuje akcentuotos ekologijos temos.
2016 metais vilniečiai savo Morę suvalgė, mat tada ji buvo pagaminta iš per šventinę mugę išvirtų spurgų.
Povestuvinė Morės kelionė – dar vienas Vilniaus etninės kultūros centro pokštų. Tad į klausimą, kodėl Morė išvyksta būtent į Tailandą, derėtų atsakyti taip: nes rado paskutinės minutės skrydį.
Svarbu paaiškinti, kad pokštą čia reikėtų suprasti ne kaip tuščią pašmaikštavimą, o kaip sąmojingą, teatrališką svarbaus gamtos ir žmogaus virsmo paženklinimą. Šiemet nutarėme perėjimą iš žiemos į pavasarį sugretinti su Morės neva vestuviniu virsmu.
Pagal seną Užgavėnių paprotį „nuotaka“ Morė bus vežiojama po miestą, lydima trankios tradicinės muzikos ir persirengėlių šurmulio“, – teigė Vilniaus etninės kultūros centro komanda.
Supleškino per Vilniaus miesto dienas
Kai pernai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, daugelis Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus, reikšdamos solidarumą su Ukraina, atšaukė Užgavėnių šventes, kurios turėjo įvykti kovo 1-ąją.
Taip liko daug Mores vaizduojančių iškamšų ir niekas neišmanė, kur jas dėti.
Trakuose turėjusi sudegti 6 metrų aukščio fejerverkų prikimšta Morė buvo pastatyta Vilniuje, Skulptūrų ir vitražo kieme.
Trakų savivaldybė nutarė sumokėti skulptoriams Vytautui ir Kęstučiui Musteikiams visą sutartą honorarą, tik prašė nevežti Morės į jų miestą. Galų gale skulptoriai tą jau apipešiotą Morę sudegino rudenį, per Vilniaus miesto dienas.
Etnomuzikologė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė neabejoja, kad Morių deginimas pernai nebūtų niekam pakenkęs.
„Deginkit tą savo Morę kartu su Putinu, nereikia atsisakyti tradicijų“, – rašė ukrainiečiai lietuviams, kai diskusijos apie Morių deginimą persikėlė į socialinius tinklus.
