– Teko skaityti, kad Senovės Kinijoje imperatoriai turėjo veidotyros patarėjus, kurie analizuodavo, ar žmogus yra patikimas, tinkamas eiti pareigas. Panašu, kad jau pakankamai seniai bandoma iššifruoti informaciją, kuri užkoduota veide, tiesa?
Ž. Sadauskas: Metodika yra kilusi iš Kinijos. Tikroji metodika – paremta penkių elementų įtaka mūsų sistemai. Visi mes esame sudaryti iš metalo, ugnies, vandens ir pan. Tikroji metodika labai gili, bet dabar ji yra pakankamai adaptuota Vakarams.
Pateiksiu pavyzdį. Sakoma, kinai išrado popierių, daugelį dalykų. Klausimas: kodėl? Kiekviena tauta turi joje dominuojančius bruožus, pagal kuriuos mes atskiriame tą tautą, pavyzdžiui, kinų siauros akys. Ką sistemai duoda siauros akys? Kiekvienas žmogus, kuris turi siauras akis, turi natūralų gebėjimą labai tiksliai pastebėti detales: visokias smulkmenas, iš ko viskas yra sudaryta, ir sugeba labai gerai matyti esmę. Iš esmės kinai patys nėra išradėjai, jie labai gerai pastebi tai, kas yra, sugeba tame įžvelgti esmę ir iš to kažką padaryti. Kitaip sakant, kinų dominuojantis gebėjimas yra pamatyti kažką, kas sukurta kitų, ir tame surasti trumpesnį kelią kaip gebėjimą padaryti iš to naudą.
Dar galima pasakyti, kad kinai vadovaujasi gudrumu. Tai nėra toks pats gudrumas, kaip proto, tai labiau jų gebėjimas pastebėti smulkmenas ir detales, juos sujungti į vieną krūvą. Kiekviena tauta turi savo specifinį charakterį, jie atsispindi veiduose. Lygiai taip pat bet kuris žmogus, kuris klausosi šios laidos, būdamas kažkur užsienio šalyje, gali daugmaž atspėti: čia yra žmogus iš Vakarų, ten galbūt iš Kinijos. Mes sugebame daugmaž atspėti, kaip atrodo, pavyzdžiui, rusų tautybės žmonės ir pan. Taigi, skirtingi veidai ar dominuojantis tautos veidas automatiškai yra susijęs su tautos charakteriu – kitaip tariant, tautos charakteris matomas veide.
– Nupasakokite plačiau sąsają tarp žmogaus charakterio ir bruožų. Gal yra koks mokslinis paaiškinimas tarp to, kas esame, ir tarp to, kaip atrodome?
Ž. Sadauskas: Tai yra susiję dviem aspektais. Pirmu aspektu tas ryšys yra genetinis, antru – formuojamas. Mūsų pusė veido yra paveldėta, pavyzdžiui, platus veidas, paveldėtas kaip genetinė pasekmė. Bet yra kita pusė veido – kitaip minkštieji audiniai, kurie yra formuojami. Ką reiškia formuojami? Per dieną kokį tūkstantį ar kažkiek kartų mes pakartojame tam tikrą mimiką. Taip jau suformuoti mūsų raumenys, kad tos mimikos prisitaikys prie mūsų veido ir savotiškai veide atsispaus.
Kai manęs klausia, kas yra veidotyra, veidoskaita, aš visiems sakau labai paprastai. Veidoskaita – tai yra 3 tūkst. m. tikrinta intuicija. Ką tai reiškia? Jei aš dabar bet kurio žmogaus, klausančio šios laidos, paprašyčiau: „Ar jūs galite, pasižiūrėję į žmogaus veidą, pasakyti kuris iš jų yra agresyvus?“ Dažniausiai žmonės pakankamai tikslai pataiko. Kai aš jų klausiu, ar jūs įsivaizduojate ir daugmaž galite apibrėžti, kuris veidas yra paslaugus, nuolankus ir pan., visi lygiai taip pat gali. Skirtumas tas, kad visi turime intuiciją, o veidoskaita kaip sistema, kaip metodika leidžia apibrėžti, kodėl mes taip manome apie vieną ar kitą veidą.
Aš nenoriu nieko žeminti, išskirti ar pateikti neigiamame kontekste, bet turiu naudoti grubius pavyzdžius, kad mane suprastų. Mes galime įsivaizduoti tipinį žmogų, kuris buvo įkalinimo įstaigoje. Kyla klausimas, kodėl yra taip, kad daugelis iš jų yra gana panašūs. Išskirkime: yra žmogaus socialinė aplinka ir genetinis paveldimumas. Jei labai giliai „eisime“, klausime, kodėl jis atsidūrė Lukiškėse? Jau nuo vaikystės galima atpažinti žmogų, kuris turi „tam reikalui“ polinkį. Ką tai reiškia? Mes visi kažkaip esame susiję su stresu, susiduriame su juo savo kasdienybėje. Klausimas – kaip kiekviena sistema reaguoja į stresą?
– Kas veide išduoda agresyvesnį charakterį?
Ž. Sadauskas: Labai paprastai – tokių žmonių veidai yra labiau kampuoti. Griežtų formų kampuotas veidas automatiškai bus agresyvesnis. Pavyzdžiui, žiūrint vien tik į gyvūno veidą galima atskirti lyčių skirtumą. Dėl ko? Pas tuos pačius katinus veidas būna griežtesnis, kampuotų formų, o visos patelės, ar tai būtų beždžionė, ar katė, turi apvalesnius veidus. Pačioje mažiausioje grandyje, tiek kalbant apie gyvūnus, tiek apie žmones, šie dalykai kaip sistema veikia.
Kaip ir minėjau, intuiciją mes turime visi, ir ji yra patikrinta, užtvirtinta ir tikrinama toliau. Žmogus, kuris susiduria su šia sistema, savo ar kitų bruožus atpažįsta ir suvokia, tik tiek, kad anksčiau jis nežinojo reikšmės.
– Ar tiesa, kad Aristotelis taip pat bandė suprasti išvaizdos ir elgesio modelio priežastinį ryšį?
Ž. Sadauskas: Visais laikais sistemoje buvo daug posistemių. Yra sistema, kuri analizuoja tik galvos kaušo formą. Kas įdomiausia, pagal kaušo formą galima pasakyti apie žmogų pakankamai daug. Tam tikras skirtingas smegenų dalių išsidėstymas irgi turi įtakos sistemai. Tikriausiai girdėjote, yra tokia sistema, kuri „skaito“ žmogaus charakterį, likimą iš delno – chiromantija. Ar tai būtų šis metodas, ar horoskopai, ar veidoskaita, informaciją gauname tą pačią, skirtingas yra tik skaitymo „kanalas“ arba sritis, per kurią tą informaciją pasiekiame.
Jūs klausėte ar mokslas su šia metodika dirba? Dirba ir labai intensyviai. Visi žinome, kad pasaulyje dabar pakankamai paplitusi „face recognision“ techologija, veikianti, kai į „Facebook“ įkeliate savo nuotrauką ir „Facebook“ „sako“: „ar čia jūs“? Socialinis tinklas atpažįsta, kad esate šioje kompanijoje, ir domisi, galbūt norite save užsižymėti. Atpažinimo funkcija yra, tik problema, kur dedamos reikšmės, ką mes su tuo norime padaryti?
Kalbant apie veidoskaitą, pagrindinė jos nauda yra tokia: tęsiantis visų žmonių evoliucijai, esminis tikslas yra save suvokti. Mes suvokiame, kad esame galbūt kažkada griežtesni, galbūt geresni, talentingi kūrybai, bet labai sunku save „surišti“ į vieną visumą ir pasakyti, kad: „Va čia yra esmė“.
Aš labai mėgstu alegoriją su mobiliaisiais telefonais. Įsivaizduokite, jūs nusipirkote telefoną, tiesiog įsijungiate, naudojate, ir kažkaip kažkas veikia. O ką iš tikrųjų gali mobilus telefonas, kitą kartą mes iki galo nežinome. Veidoskaita yra žmogaus instrukcijos perskaitymas ir suvedimas į tai, kas yra prasmė.
Šiais laikais veidotyros metodika labai plačiai naudojama specialiosiose tarnybose. Yra tokia sistema – „profiling“ (liet. profiliavimas). Tiek Izraelio, tiek Rusijos, tiek visų kitų šalių tarnybos naudoja šią metodiką. Veido skaitymas šiose šalyse yra ypatingai aukštame lygyje. Įsivaizduokite, policininkas budi aerouoste, ir jam reikia atpažinti žmogų, kuris, didelė tikimybė, yra nusikaltėlis. Nusikaltėliai vis tiek turi tam tikrus dalykus, per kuriuos juos galima pakankamai lengvai atpažinti: apranga, veido bruožai ir pan.
Holivude tai itin naudojama. Jei atkreipsite dėmesį į vaikiškus pieštinius filmukus, visi herojai sistemą atitinka idealiai ir netgi yra savotiškai išdidinti. Prisiminkite Heraklio personažą: „smakro teritorija“ yra dviejų metrų. Kodėl? Mūsų smakras parodo, kiek esame agresyvūs, fiziškai stiprūs. Prisiminkite Megamaindą (angl. Megamind) – žmogus, kuris bandė daryti nusikaltimus, jam sekėsi sunkai. Jei atkreipsite dėmesį, jo smakriukas yra labai mažas, bet stipriai išdidinta kakta. Sugalvoti visas niekšybes reikalingos didelės smegenys – automatiškai kaktos zona bus didesnė. Čia galima vardinti ir vardinti. Veidotyra yra tikrai plačiai naudojama, tačiau ne visai plačiai žinoma.
– Ar išsityrinėjus veidą galima sužinoti apie savo talentus, kurių galbūt pats dar neatskleidei?
Ž. Sadauskas: Pati pagrindinė šios sistemos nauda – įsivaizduokite, jus surinko kažkas į vieną visumą ir pasakė, kokia yra to prasmė. Tuomet žmogui aiškiau pasidaro, kodėl tas ir kodėl anas. Nustebinti, kad kažką naujo pasakytum, tai nepavyksta. Bet žmogaus „surinkimas“ į vieną krūvą visada nustebina.
Giminėje mane vadina mentalistu ؘ– kodėl? Aš galiu tiksliai pasakyti, pavyzdžiui, esant dviems žmonėms, vyrukui ir merginai, kuris pirmas poroje pradėjo kalbėti apie jausmus. Nes šioje metodikoje emocinis intelektas akivaizdžiai matosi.
– Įvardykite pavyzdžiu, kad mes suprastume, koks veido bruožas nurodo, kad dominuoja emocijos, o koks – kad intelektas?
Ž. Sadauskas: Labai paprasta. Jei imsime smakro „teritoriją“ nuo jo apačios iki nosies pradžios – tai vadinama „kojų teritorija“. Kuo ilgesnė žandikaulio zona, tuo žmogus turi stipresnį fizinį intelektą. Tai žmogaus poreikis judėjimui, jo reakcija stresinėje situacijoje.
Nuo nosies apačios iki antakių vidurio yra emocinio intelekto, arba kitaip – „širdies teritorija“. Kalbant apie mano prieš tai minėtą porą, jo nosis buvo akivaizdžiai ilgesnė nei jos. Kalbėjome pusiau juokais, pusiau rimtai, ir aš pasakiau, kad Kęstas buvo tas žmogus, kuris pirmas prisipažino meilėje. Tai juos labai šokiravo: jie taip supranta, kad aš turėjau būti kažkur šalia tuo metu. Nebuvo jokio reikalo būti, tiesiog aš lyginu dvi sistemas ir galiu pasakyti, kuris pirmas buvo iniciatorius. Čia paprasta, jokių fokusų ar kažkokių mentalistinių gebėjimų tikrai nereikia.
Nuo antakių vidurio iki plaukų pradžios – intelekto zona. Kai žiūrime į bet kokį žmogų, mes aiškiai galime pasakyti, koks jo dominuojantis talentas.
Pagal mano veido sistemą, pirmoje vietoje yra kakta – tiek pagal aukštį, tiek pagal plotį. Taigi, mano dominuojantis talentas, vis dėlto, yra intelektas, ir aš jaunystėje išbandžiau visokiausių darbų. Buvo darbų, kuriuos reikėjo dirbti rankomis ir pan., man ten nesisekė. Dėl ko nesisekė? Dėl to, kad tai ne mano teritorija. Aš leidau sau mažais žingsniukais save realizuoti „per intelektą“, ir visos mano gyvenimo problemos išsisprendė.
Visi labai dažnai patiriame problemą, kad reikia pereiti tam tikrus etapus, bet esminis dalykas yra toks: kiekvienas esame tam tikra talentų visuma, ir tikrai gyvenime ar pasaulyje yra vieta, kur tie talentai įgauna prasmę. Ar naudosis žmogus veidoskaita, ar ne, nesvarbu, bet kiekvienas žmogus eina per gyvenimą ir save gludina. Ką duoda veidotyra? Mes tą kelią sutrumpiname. Pasakome: „Klausyk, prasmė yra čia, tavo talentai yra tokie ir tokie, ir tai turi savirealizaciją tokioje ir tokioje erdvėje“.
– Ar kai ieškome savo antrosios pusės ar verslo partnerio, patarimas būtų ieškoti panašių veido bruožų, ar atvirkščiai?
Ž. Sadauskas: Kalbant apie antrąją pusę, aš iš karto didžiosiomis raidėmis visiems sakau, kad veidotyra čia netinka.
Vienas iš mano mokinių, kuris pakankamai ilgai mokėsi, išsikėlė sau užduotį susirasti tobulą merginą. Jis pats sau susirašė 10 bruožų, kaip ji turėtų atrodyti, ir susirado. Aš klausiu: „Ir kaip?“ „Na, žinai, viskas faina, bet kažko nejaučiu“.
Yra tokia sąvoka „chemija“, kuri nepaaiškinama jokiomis veidoskaitomis, veidotyromis. Mes galime „išsitraukti“ tokius terminus kaip „karmos“ ir t.t. Neisim į tą pievą. Aš turiu minty, kad kai jau yra pora, ir jie tarpusavyje nesusikalba, mes galime pasakyti, kodėl taip yra ir kaip tai reikėtų spręsti. Aš asmeniškai esu sutaikęs daug porų. Kodėl? Kai mergina ar vaikinas, nesvarbu, kuris, supranta, kad jo elgesys yra apibrėžtas jo „dizaino“, reiškia, jis yra toks.
Iš jūsų veido galiu pasakyti, kad jūs – stipri moteris, kuri turi savo nuomonę. Dabar įsivaizduokime, kad šalia jūsų yra vyrukas, kuris irgi turi tokią nuomonę – automatiškai tarp jūsų bus trintis, konkurencija ir pan. Pagal veidoskaitą galiu sakyti, kad jūsų veidas „reikalauja“, kad šalia būtų partneris, kuris priimtų jūsų stiprumą. Jei, pavyzdžiui, tokia sąlyga yra išpildyta, išeina harmoninga pora. Jei jūs ieškojote „vyro kvadratu“, tada tarp jūsų bus kova. Jei jūs nesusišnekate, aš galiu paaiškinti, kodėl, bet kodėl susiėjote ir ar turėtumėte, tai tikrai ne. Yra dalykai, kurie yra „už veidoskaitos“. Klausimas: yra jausmas ar ne? Ši teritorija yra nekontroliuojama veidoskaitos.
Dėl personalo – veidotyra yra tobula metodika. Dėl ko tobula? Labai dažnai įmonės naudojasi šia metodika: jie surenka kandidatus ir finalistus „atiduoda“ mums. Mes visada klausiame – ko ieškome? Nes labai dažnai, kai žmonės ieško verslo partnerio ar partnerės, remiasi draugyste: „Man su juo faina pabendrauti, kartu kepame šašlykus ir pan.“ Ne! Verslo partneris turi turėti konkrečias funkcijas. Kai mes žinome, kokių funkcijų ieškome, ieškoti yra labai lengva.
– Kokių veido bruožų žmones paprastai siūlote priimti į darbus? Kad jie būtų nuolankūs, geri darbuotojai?
Ž. Sadauskas: Dar kartelį kartojų – koks yra tikslas? Jei galiu jus komentuoti, jūsų skruostikauliai yra labai stipriai išreikšti, o tai jau yra antras parametras, kad jūsų zona – išdidinta. Tai reiškia, kad darbe jums svarbu kūryba. Nežinau, kiek jums teko gyvenime daryti monotoniškų dalykų, bet kai darote tokius dalykus, ateina atmetimas ir pasirodo, kokia stipri jūsų nuomonė. Gali prasidėti frazės rusų kalba ir t.t. Tai reiškia, kad tada jums jau neįdomu. Nesate ta, kuri leis sau lipti ant galvos – turite būti savarankiška. Apie tai irgi byloja pakankamai stiprus veidas. Darbe, kurį jūs darote, turi būti pakankamai kūrybos, o jūsų nuomonės turi būti klausomasi. Tada gyvenimas yra gražus. Jei tikslas yra susirasti žmogų, kuris turi gerą kūrybinį potencialą, stiprią nuomonę ir gali dirbti savarankiškai – tai čiajūs. Jei tikslas yra kitur, mes jau nagrinėsime kitus bruožus.
– Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad tikrieji veido veido bruožai susiformuoja tik sulaukus 40 m. Automatiškai keičiasi ir žmogaus charakteris?
Ž. Sadauskas: Ir taip, ir ne, paaiškinsiu, ką turiu mintyje. Iki 6–12 metų susiformuoja vadinamasis branduolys – pagrindiniai kertiniai elementai, daugiausia sudaryti iš to, ką žmogus paveldėjo. Jei pastebėjote, visi nuo gimimo turi tokią mažą nosytę, kuri riesta į viršų, ir po to keičiasi, priklausomai nuo paveldėjimoo ir pan. Tad kažkuria prasme kūdikiai yra visi panašūs. Taigi, visada „skaityti“ veidą rekomenduojama kaip įmanoma vėliau, ne anksčiau 16 metų: tam, kad jau būtų susiformavusi visa sistema. Antra: žmogaus veidas, kaip nekeista, keičiasi kas 10 metų. Jei domėjotės biologija, kas 7 metai visiškai pasikeičia mūsų oda.
Kiek esate matę žmonių, kuriuos gyvenimas pamėtė, pavėtė? Pastebėkite, tas pats klasės draugas, kurį jūs matėte vienokį, sutikus nepažinote – kodėl? Reiškia, etapas, kurį jūs nesimatėte, buvo pakankamai intensyvus, ir tai atsispindėjo veide.
Aš nesakyčiau, kad tik nuo 40 m. susiformuoja veidas – jis formuojasi, juda, keičiasi visą gyvenimą, ir kertiniai dalykai, nuo kurių būtų galima skaičiuoti, „skaityti“, analizuoti, yra kas 10 m. Lygiai tas pats bus, kai praeis keturiasdešimtmetis, o penktame dešimtmetyje žmogus jau bus vėl kitoks. Šeštame lygyje irgi viskas keisis. Nėra baigtinio proceso, kad pasakytum: „Va toks bus žmogus, ir taškas“.
Yra pakankamai daug nuotraukų internete, specifiniai albumai žmonių, kurie patyrė karą, – mes juos analizuojame. Principas yra tas pats: netgi kas 5 metai matai, kaip stipriai pasikeitė veidas dėl to, kad žmogus išgyveno labai daug streso. Tada automatiškai pasikeičia ir charakteris.
– Aš žinau, kad analizuojate visą veidą, bet ar išskirtumėt vieną bruožą, kuris yra svarbiausias, išraiškingiausias, į kurį pirmiausia atkreipiate dėmesį analizuodami žmogų? Veido forma, nosis, akys – kas yra svarbiausia?
Ž. Sadauskas: Aš paaiškinsiu truputėlį kitaip: ne mes pasirenkame, koks bruožas svarbiausias, o pats žmogus arba jo veidas pasako, kas yra svarbiausia. Kaip tai vyksta? Kiekvienas žmogus turi tris labiausiai dominuojančius bruožus. Tai ir yra tas atsakymas, kas charakterio ašis. Po to jau yra detalės, patikslinimai.
Pavyzdžiui, ką tik įsijungėm nuotolinių susitikimų platforma „Zoom“, ir pamačiau jūsų veidą. Pirmas dalykas, kuris man krito į akis, tai labai ryškūs skruostikauliai, kurie rodo, kad gana stipriai išreikšta centrinė zona, tai yra, emocinis intelektas. Antras dalykas, kurį aš mačiau – platus veidas, tai reiškia, kad valia stipri. Jūsų akys irgi yra „valdomos“, tai yra, kai jūs norite, labai gilinatės į detalės, bet kartais jums jos neįdomios. O jei jums bus įdomu, kapstysite iki paskutinio failo. Tad kažką analizuoti jums tinka, būti savarankiškai – tinka, kur yra kūrybos – taip pat.
