Viena įtakingiausių pasaulyje futurologių, verslo konsultantė, archetipų specialistė, rašytoja, moterų universiteto WoW dėstytoja Australijos lietuvė Kristina Dryža sako, kad naujos įkvepiančios tiesos ir pasakojimai yra labai svarbūs didelių virsmų laikais: „Šiandien gyvename laikais, kur senasis pasaulio supratimas nebeveikia. Visuomenę apima nežinomybės baimė, tačiau ji taip pat nekantriai laukia naujo gyvenimo tarpsnių. Svarbiausia istorija, su kuria dabar galime dirbti visi, yra mitas apie Feniksą ir tai, kaip galime tapti nauju kylančiu Feniksu“.
– Futurologija – mokslas apie ateities prognozavimą. Išties labai įdomi profesija. Ar galite atskleisti, kokia ateitis mūsų laukia?
– Klaidinga manyti, kad mano darbas susijęs su ateities numatymu. Daugiau domiuosi žmogaus potencialu ir galimybėmis, pagavimu tai, kas šiuo metu yra „ant bangos“ ir su kuriais žmonėmis galime visa tai kurti kartu. Šiuo metu daugelis žmonių kritiškai peržiūri savo santykį su laiku, vis mažiau pasikliauja tiesine sąmone, tam, kad pradėtų suvokti sferiškai.
Manau, kad viskas egzistuoja vienu metu – praeitis, dabartis ir ateitis. Dabartinė ir svarbiausia tendencija yra turėti holografinę viziją – suvokti, kad tai, kas yra vienur, yra ir kitur, tai yra visumoje bei pripažinti, kad esame visi glaudžiai susiję tarpusavyje su žeme. Visa gyvybė kvėpuoja kartu su mumis.
– Darbo rinka jau kuris laikas šaukte šaukia apie novatoriškas idėjas, inovatyvius sprendimus, produktyvesnius procesus. Kaip ne tik darbuotojui būti paklausiam, bet ir vadovui būti keliais žingsniais priekyje savo konkurentų?
– Pirmiausiai turime atsisakyti savo požiūrio į konkurentus ar kolegas kaip į mus supančias galimas grėsmes ir juos traktuoti labiau kaip galimus bendradarbius. Turime suvokti, kad visi kartu esame ir žaidžiame „žmonijos komandoje“. Dabartiniais laikais yra labai svarbu susivokti mus supančiose sistemose ir simbiotiniuose santykiuose. Mano nuomone, susivokti tarpusavio sąsajose ir ekosistemose, kuriose gyvename ir dirbame yra tikrai novatoriškas kelias į priekį, t.y., įsitraukimas, bendradarbiavimas ir tvarumas.
Altruizmas, mano manymu, nėra vien tik kilnus, naivus idealas, bet šių laikų būtinybė. Jei norite būti paklausūs, užduokite sau ir kitiems daugiau teisingų klausimų. Pavyzdžiui, kaip mes galime daugiau atsižvelgti į ateinančas kartas ir aklai neaukoti pasaulio vien tik savo naudai, trumpalaikių užgaidų tenkinimui. Tuo tarpu socialiai atsakingos įmonės turi savęs paklausti, kaip jos gali sukurti ekosistemos vertę, išplėsti ją mažiausiai septynioms ateities kartoms, o ne tik fokusuotis į savo individualią vertę.
– Kokiais moderniausiais įrankiais turėtume naudotis, kad teisingai suplanuotume savo ateitį?
– Besikartojančių įvykių tendencijų atpažinimas yra vienas iš pagrindinių įgūdžių, kuriuos galite turėti. Tai susiję ne tik su duomenų mokslu ir ekonomikos modeliais, bet ir apie tai, kokie yra psichologiniai, archetipiniai ir natūralūs ciklai. Kai gyvename lygiagrečiai savo archetipiniams modeliams ir gamtos modeliams, mažiau fiksuojame prognozes ir labiau rūpinamės savo buvimu.
Gyvenime mes kontroliuojame daug mažiau, nei manome, todėl mano darbas yra padėti įmonėms ir asmenims artimiau susipažinti su šiuo svarbiu momentu ir tuo, ko iš jų jis reikalauja. Mes galėsime geriau atsipalaiduoti, kai išmoksime paslaptingumą ir nežinomybę padaryti savo nuolatiniais namais, o ne nuolat jaudintis dėl to, kas bus toliau.
– Žmonės susikuria savo komforto būseną, kurioje jiems saugu gyventi. Kaip tokioje aplinkoje (rutinoje) veikia mūsų smegenys? Ar jose gali gimti inovatyvios idėjos, netradiciniai sprendimai?
– Tai nėra visiškai naujos dienos sukūrimas, jei tai tik vakarykštės dienos pakartojimas ir pertvarkymas. Norėdami diegti naujoves, turite suvokti savo ribotumą ir neapibrėžtumą paversti tikrumu. Kaip galima „nežinoti“ to, ko nebereikia žinoti? Ir kaip galima išlaikyti įtampą tarp to, kas miršta, ir to, kas dar nėra gimęs? Tarp melagingo praeities tikrumo ir ateities neapibrėžtumo turime mokėti įvesti nežinomą elementą, kad taptumėte savo gyvenimo x faktorius.
– Intuicija – stiprus ginklas, jei moki ja naudotis. Kada ja pasikliauti ir kaip ją lavinti?
– Man intuicija yra pirmasis, o ne šeštasis įgūdis, bet vis tiek tai yra įgūdis, kurį reikia lavinti. Kaip ir sugebėjimas pasinaudoti fizinėmis juslėmis. Prieš suprasdami, pirmiausia turime mokėti pajausti. Intuicijos vaidmuo nėra susijęs su rezultatu. Taigi, jei žmonės tiki, kad jų intuicija niekada jų nenuvils ir neleis priimti neteisingo verslo ar gyvenimiško sprendimo, laikui bėgant jie supras, kad tai neteisinga intuicija. Intuicijos darbas yra nujausti energinius gyvenimo duomenis, juos interpretuoti ir veikti pagal juos neprisirišant prie rezultato.
– Sakoma, moterys turi gerokai stipresnę nuojautą nei vyrai. Kodėl taip yra?
– Negaliu palyginti intuicijos pagal lytį. Pažįstu daug vyrų, kurie turi stiprių intuityvių sugebėjimų. Akivaizdu, kad sprendimų priėmime mums reikia įvairovės. Ne tik lytis, rasė, etninė priklausomybė ar seksualinė orientacija, bet įdomi ir mūsų pačių įvairovė, kitoniškumas, kaip mes suvokiame pasaulį kaip kognityvinių funkcijų junginį: kokį turime mąstymą, jausmą, intuiciją ir pojūtį.
Mūsų individualios perspektyvos nepakanka, kad matytume išsamų vaizdą, kuris šiandien ypatingai greitai keičiasi. Pokyčius retai sukelia vienas žmogus, todėl turime išmokti suprasti bendro jutimo vertę: palyginti tai, ką suvokiame žiūrėdami iš savo taško, su tuo, ką kiti suvokia iš savojo.
– Dėstysite Lietuvos moterų universitete. Ką akcentuosite savo paskaitose? Kokia jūsų pagrindinė žinutė?
– Paskaitą pavadinau „Sveiki atvykę į didįjį nežinomumą“. Čia aptarsiu keletą minčių, tokių kaip, pavyzdžiui, neverta liūdėti dėl to, kas prarasta, kad atsirastų vietos naujiems pokyčiams, rasti naują savo gyvenimo kompasą, suvokti naują tikrovę, galimybę gyvenime užduoti gražius ir teisingus klausimus. Kalbėsime apie tai, kokia svarbi yra holistinė gerovė bei kaip kūrybiškumas užkariauja netikrumą.
Pagrindinė žinia yra ta, kad senas, linijinis mąstymo būdas yra netvarus dabartiniame pagreitintame pasaulyje. Esame perėjimo būsenoje, kai dezintegracijos ir integracijos jėgos atsiranda vienu metu. Kognityvinis samprotavimas negali sukelti virsmo nežinomame pasaulyje, todėl turime pasinaudoti savo nelinijiniu intelektu ir jo galimybėmis.
