Kas gi laukia žmonijos per artimiausius penkerius metus, astrologė atskleidė savo naujoje knygoje „Didysis pokytis“.
O kaip jaučiasi pati E.Teissier nuolat žvelgdama į žvaigždes?
– Daugiau nei 40 metų esate laikoma astrologijos karaliene ir dėl to dažnai sulaukiate priešiškumo.
Kaip į tai reaguojate?
– Visada privalėjau siaubingai kovoti ir kartais būdavau tokia išsekusi, kad su astrologija nebenorėdavau turėti nieko bendra ir per langą išmesti savo knygas.
Paskui vėl trokšdavau nuoširdžiu ir nieko nežinančiu žvilgsniu matyti ateitį.
Bet kasdien esama naujų vibracijų ir žvaigždžių išsidėstymo – tai daro poveikį ir visam pasauliui. Ir visa tai aš tiksliai matau. Aistra žvaigždėms man tapo tikru narkotiku.
– Ar jūsų darbe padėjo tai, kad esate graži moteris?
– Dėl to dar blogiau. Prancūzijoje populiarus posakis „Galva arba kojos“ reiškia: turint protingą galvą galima nebūti gražiai.
Kai Sorbonos universitete sociologijos daktaro laipsnį apsigyniau su pagyrimu, prieš mane susitelkė profesūra, pasipylė žeminantys atsiliepimai.
Buvau aršiai puolama, vienas straipsnis vadinosi „Keturios didelės ponios Teissier gėdos dėmės“. Visa tai skaudino. Daugelį metų vyko tikslingos prieš mane nukreiptos kampanijos.
Negatyvus požiūris ir veiksmai atsiliepė mano sveikatai. Dabar dažnai susiduriu su kraujotakos problemomis ir bloga savijauta.
Kaip teigia osteopatas, tai yra daugelį metų mane slegiančios emocinės įtampos pasekmė.
Nors esu kovotoja, bet labai jautrios sielos. Visiems darau stiprios ir seksualios moters įspūdį, bet viduje dažnai kentėjau.
– Ar iš tikrųjų galite matyti ir savo ateitį?
– Žinoma, visada įžvelgiau savo partnerystės krizes. Mano pirmasis vyras pagal Zodiaką buvo gražus, išdidus Liūtas.
Bet mūsų ryšys pradėjo trūkinėti, nes dėl mano aistros, tapusios profesija, jis iš savo aukštybių dažnai žvelgė į mane kaip į žemesnę būtybę.
Prieš dvylika metų didžiulę krizę patyriau su savo dabartiniu sutuoktiniu Gerhardu – tai pamačiau mudviejų horoskopuose.
Buvo akimirkų, kai galvojau: ar visa tai tikrai noriu žinoti?
Esu stipri moteris, bet meilėje galiu būti silpna. Įsiklausau ne tik į žvaigždes, bet ir į savo jausmus, nors kompromisų nepakenčiu. Aš ir Gerhardas dėjome daug pastangų, kad išsaugotume santykius, nes žvaigždės man rodė, kad tai būtina. Po šios krizės prieš aštuonerius metus ir susituokėme – po 20 metų partnerystės.
– Ir gražioji astrologė sensta. Ar skaudu rytą žvelgti į veidrodį?
– Nėra linksma senti, jei kadaise buvai graži, o tai nuolat patvirtina vyrai. Grožio praradimas skaudina.
Nemalonu, bet sąmoningai atsisakau botokso injekcijų ir veido jauninimo procedūrų. Būna dienų, kai labai gerai jaučiuosi, bet tai nepadeda atjaunėti. Kad ir ką darytum, grožis praeina.
Net į mirtį aš žiūriu ramiai. Parašiau daugiau nei 40 knygų, konsultavau įtakingus žmones, taip pat radau savo gyvenimo meilę, turiu dvi dukteris, keturis anūkus, kuriuos myliu labiausiai.
Mano gyvenimas buvo toks turiningas ir prasmingas, kad ryt rytą galėčiau ramiai numirti ir žinočiau, kad nėra nieko, ko nepadariau. Žinoma, dar mielai pasakyčiau „Sudie“ savo vaikams ir mylimam vyrui, bet rytą galėčiau iš šio pasaulio išeiti.
– Ir kas būna po mirties?
– Būdama astrologė nežinau jokio atsakymo, nors Mėnulio mazgai pateikia įrodymų apie ankstesnį ir būsimą gyvenimą. Kiekvienas žmogus turi karminę misiją Žemėje – tuo esu įsitikinusi.
Labai stipriai tikiu reinkarnacija ir tuo, kad mylimus, bet jau mirusius žmones vėl atrasiu viršuje. Siela negali taip lyg niekur nieko dingti, tai būtų absurdas.
Kodėl tuomet žmogus turėtų apskritai egzistuoti? Esu tikra, kad Dievas kauliukais nežaidžia, kaip kadaise sakė garsusis vokiečių fizikas Albertas Einsteinas (1879–1955).
– Esate tikinti?
– Taip, ir dėl to esu dažnai puolama. Juk daugeliui astrologija – religijos priešingybė.
Manau, kad žvaigždės lemia žmonių likimą, bet Dievas sukūrė žvaigždes. Viskas susiję.
– Kas svarbiausia žmogui?
– Visuomet buvo ir yra meilė.
Kol gyvenime yra meilė, negali nusivilti. Dėl to norėčiau numirti pirma savo vyro. Be jo nenorėčiau gyventi.
Parengė Ona Kacėnaitė
