„Tie, kurie sako, kad be sniego nėra žiemos ir Užgavėnių, nėra pasidomėję šia švente, jų istorija, raida“, – į nuomonę, kad šįmet nėra žiemos, tad nėra ir ko varyti iš kiemo ir todėl Užgavėnių švęsti neverta, atsako G.Kadžytė.
Anot jos, žmonės girdi, kad šios šventės pabaigoje skanduojama „Žiema žiema, bėk iš kiemo!“, už tai jiems ir atrodo, kad čia žiemos varymas. Visgi ši šventė atėjusi iš senų laikų ir skirta ne tik žiemai išvaryti.
„Senais laikais žiemos buvo ne tik labai šaltos, bet ir labai skurdžios, žmonės neturėjo pakankamai maisto, geros aprangos, apšildomų namų, o dėl to ir sušaldavo, ir nuo įvairiausių ligų išmirdavo. Taigi, šis metas senais laikais žmonėms asocijavosi su grėsme, nejaukumu, baime, taigi būtent todėl žmonės susirinkdavo į būrį atsikratyti tų blogybių“, – kalbėjo etnologė.
Žmonės dažnai sako, kad Lašininis yra žiema, o Kanapinis – pavasaris. Iš tiesų taip nėra, tvirtina pašnekovė.
„Lašininis yra mūsų pamėgimas persivalgyti, persimiegoti, tingėti, nesidalinti – jis simbolizuoja mūsų ydas. O Kanapinis – atvirkščiai: yra judrus, liesas, padžiūvęs – matosi, kad jis ne tik saikingai valgo, bet ir sugeba su kitais pasidalinti. Nes nuo senovės žmonės žinojo: jei pats kimši per abu žandus, o šalia tavęs žmonės mirs iš bado, ilgai ir tu pats neišsilaikysi. Žmogus negali vienas gyventi“, – atkreipė dėmesį G.Kadžytė.
Pasak jos, po Užgavėnių sekantis Gavėnios metas – laikas po visų linksmybių, kada jau ir valgyti reikia saikingai, po nedaug – puikiai tinka susistyguoti darbus. „Kiekvieną dieną galima užduoti sau po darbelį, kurį tau reikia padaryti, kad nereikėtų metų pabaigoje verstis per galvą“, – aiškino etnologė.
Pašnekovė taip pat tikino nesuprantanti šių laikų perdėto dėmesio mugėms.
„Kiekvieną savaitę, kiekvienoje parapijoje, vieną savaitės dieną būdavo turgus, kad žmonės galėtų parduoti tai, ko turi per daug, ir nusipirkti tai, ko neturi. Tačiau tai niekad nebuvo sureikšminama. Ne taip, kaip dabar, kai beveik visos šventės pradedamos mugėmis ir joms skiriama kone daugiausia dėmesio“, – kalbėjo G.Kadžytė.
Etnologė taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstesniais laikais su maistu elgdavosi pagarbiau. „Blynai ir panašus maistas būdavo patiekiami arbatinėse ar smuklėse – vidury gatvės niekas taip nesitaškydavo“, – pasakojo ji.
