Vienatvė – mūsų amžinas palydovas. Galima nuo jos bėgti ar slėptis, bandyti ką nors keisti, arba ją priimti ir pamilti.
Tuomet gyvenimas tampa paprastas ir suprantamas. Žmonės ateina ir išeina, bet niekas neužgauna širdies. Galima rasti gyvenimo draugą, jį kažkiek mylėti, dovanoti kažkiek emocijų, išliekant pačiu savimi ir prie nieko nesitaikstant.
Būtent pagal tokį principą gyvena kai kurie Zodiako ženklai. Jie tarsi šypsosi, kalba, bet yra nutolę. Jie gyvena savo vienatvės pasaulyje, ir tam tikras vidinis šaltumas apsaugo juos, kad nesudegtų jausmų liepsnose.
Vėžys
Jis pats sau – geriausias draugas. Tik Vėžys žino visų tarakonų savo galvoje vardus, juos lepina, puoselėja ir supranta jų kilmę.
Jam nebūna nuobodu vienam su savimi. O svarbiausia – jeigu pasislėpsi ir kaip galima mažiau lįsi į paviršių, taip apsaugosi save nuo bereikalingo skausmo.
Jis išsikasė aplink save griovį su lediniu vandeniu, todėl atsiranda labai mažai drąsuolių, norinčių pabandyti įveikti kliūtį. O jei kas ir surizikuoja, vargu ar pasiekia tikslą.
Jeigu net Vėžys ir leis kam nors prisiartinti, vis tiek laikys žmogų per ištiestos rankos atstumą. Jis bus rūpestingu vyru (ar žmona), mylės, bet jokie stiprūs jausmai iki galo neištirpdys šalčio jo širdyje.
Šaulys
Šiandien žmogus yra, o rytoj ir pėdos ataušo. Žmonės jo gyvenime pernelyg dažnai keičiasi, kad prie ko nors prisirištų. Ne, Šaulys neatsiriboja, nestato neperžengiamų sienų, jis linksmas, malonus ir... nepasiekiamas.
Atrodo, kad štai, jau atsivers durys ir tu prie jo priartėsi, tapsi jo gyvenimo dalimi, o jis lengvu judesiu atitolsta, išnyksta ir pavirsta svetimu žmogumi.
Pats geriausias laiko praleidimas Šauliui – vienatvė gamtos apsuptyje. Kai galima tiesiog klajoti, gerti į save miško energiją, įkvėpti švarų orą ir visiems laikams išmesti nereikalingus išgyvenimus ir žmogišką sumaištį.
Šaulys moka atsiriboti, pasitraukti nuo problemų ir nesunkinti sau gyvenimo.Širdies šaltumas – jo būdas gyventi taip, kai norisi, ir nuo nieko nepriklausyti, niekam neatsiskaitinėti.
Vandenis
Kam prisileisti žmones, kad po to jais nusiviltum? Vandeniai visais įmanomais būdais vengia negatyvių emocijų. Ir apsisaugodami nieko neprisileidžia pernelyg arti.
Jis gali turėti šimtus draugų, būti kompanijos siela, bet visi matys jame žmogų, koks jis nori atrodyti. Jo tikrų minčių ir ketinimų niekas ir niekada nesužinos.
Atsiskyrimas, vienatvė kartais Vandeniui tiesiog būtini kaip oras. Būtent taip jis pasipildo energijos, randa įkvėpimą.
Širdies šaltumas jo nė kiek neapsunkina, priešingai, jis atneša vandeniui harmoniją, ramybę ir savotišką laimę.
Žuvys
Jos labai anksti padaro išvadą, kad jų nesupranta. Jų žodžiai kelia juoką, nuostabą, Žuvis laiko keistomis. Tai kam rodyti kam nors savo sielą? Žuvys nusprendžia – neverta.
Jos vandenyno gilumoje viskas gali liepsnoti ugnimi, bet ši liepsna niekada neprasiverš į išorę per storą apsauginį ledo sluoksnį.
Sielos vienatvė – įprasta Žuvų būsena, jos bendrauja, kalba, bet mintys ir jausmai labai toli.
Jos jautrios svetimam skausmui, gali ištiesti pagalbos ranką, lengvai įgyja pasitikėjimą, tačiau kelias į jų ledinį verpetą uždarytas visiems.
