Dėl to, yra teigiama, kad viskas susiję – visi fiziniai kūno pokyčiai ar reakcijos į aplinką rodo žmogui, kokios mentalinės nuostatos ir kokios emocijos lemia tokius pokyčius. Šį ryšį tarp žmogaus kūno reakcijų į aplinką ir tas reakcijas lemiančių nuostatų bei emocijų savo knygoje „Tavo kūnas sako: „Mylėk save!“ nagrinėja žymi metafizikos specialistė Lise Burbeau.
Robertas Karvauskas, sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas ir lektorius, knygos „Laimingo Gyvenimo Raktas“ autorius, internetinės bendruomenės GyvenimoRytas.lt įkūrėjas, remiantis knygos autorės ir savo patirtimi, atrinko 5 tradicines, daugelio žmonių patiriamas kūno reakcijas, ir jas sukeliančias mentalines, emocines priežastis bei jų sprendimo būdus.
Kiekvieno pasirinkimas – priimti šią patirtį ar ne, bet kodėl su tuo nesusipažinti – gal tarp šių eilučių atrasite ir savo problemą bei jos sprendimo raktą?
Sloga
Fizinis lygmuo. Sloga yra nosies gleivinės uždegimas. Jai būdingas išskyrų tekėjimas iš nosies, čiaudėjimas ir nosies užgulimas.
Emocinis lygmuo. Sloga dažnai užklumpa tuomet, kai žmogus atsiduria painioje situacijoje, sureikšmina ją ir pasimeta, nežino nuo ko pradėti. Jis nori viską sutvarkyti kuo greičiau, bet sąmyšis galvoje neleidžia pajausti, ko jis iš tikrųjų norėtų. Situacija jam lyg ir smirda. Arba žmogus gali susirgti sloga pasąmoningai norėdamas, kad koks nors jam nemalonus žmogus galų gale paliktų jį ramybėje iš baimės užsikrėsti.
Mentalinis lygmuo. Sloga yra perspėjimas, jog žmogus privalo atsikratyti senų įsitikinimų ir nesirūpinti dėl menkniekių. Būtina suvokti, kad atsiribodamas nuo to, kas trukdo žmogui kažką būtinai padaryti, jis atsiriboja ir nuo to, kas padeda jam išsiaiškinti dabartinius jo poreikius ir prioritetus.
Neverta galvoti, kad slogą sukelia tik oro sąlygų įtaka. Tiesa, būtent tokia nuostata ir lemia, kad žiemą sergančių sloga padaugėja.
Patarimas. Paklausk savęs: „Kas mane trikdo? Ko aš nenoriu jausti šalia?“ Pakeisk savo ketinimą problemas spręsti ne per atsiribojimą ir norą kažką pakeisti, o per atjautą, atlaidumą ir norą padėti kitiems.
Čiaudėjimas
Fizinis lygmuo. Čiaudėjimas yra staigus nevalingas įkvėpimas, po kurio tuojau pat seka smarkus iškvėpimas su skysčio išskyrimu per burną ir nosį. Šitaip iš nosies pašalinamas sekrecijos perteklius, kurį sukelia dulkės, kvapai ar staigūs temperatūros pokyčiai.
Emocinis lygmuo. Kaip čiaudėjant išvaloma nosies gleivinė, taip ir žmogus, kuris dažnai čiaudėja, nori atsikratyti kokiu nors asmeniu ar situacija, kurie jį erzina, nors ne visada jis pats suvokia šias emocijas. Čiaudulį sukelia susierzinimas, kurį žmogus patyrė pastarąsias kelias minutes.
Mentalinis lygmuo. Žmogus, greičiausiai, ruošėsi ką nors kritikuoti ar pasmerkti, bet nusprendė užgniaužti tai savyje ir tyliai atsikratyti nepatinkančio žmogaus ar situacijos.
Patarimas. Pagalvok, ką naudingo sau iš šios situacijos galėtum gauti. Jei esi tarp žmonių, kurių kalbos ar elgesys tave erzina, pasakyk jiems apie tai ir pasišalink pats, o ne galvok, kaip išvaikyti ar pakeisti kitus.
Užkimimas
Fizinis lygmuo. Užkimimą dažniausiai sukelia pagrindinio balso aparato, gerklų, uždegimas. Emocinis lygmuo. Dalinis ar visiškas balso praradimas rodo, kad žmogus neleidžia sau kalbėti, nes bijo, kad nebus išklausytas, ar kad jo žodžiai gali kažkam nepatikti. Jis bando nuryti savo žodžius, tačiau jie lieka užstrigę gerklėje.
Ligos priežastis gali būti ir baimė pasakyti savo nuomonę apie kokį nors autoritetingą asmenį. Gali būti, kad žmogus pyksta ant savęs, jog per daug prišnekėjo, ir nusprendė ateityje tylėti. Iš baimės vėl ką nors prikalbėti jis praranda balsą.
Liga gali pasireikšti ir tuomet, kai žmogus nori kažko labai svarbaus paprašyti, tačiau bijo būti atstumtas. Kartais bando ratu apeiti kitą žmogų, kad tik netektų su juo kalbėti.
Mentalinis lygmuo. Kai žmogus mano, jog geriau nesireikšti gyvenime, šis savęs tvardymas labai pakenkia gerklei, ir ne tik jai. Kai baimė blokuoja gerklėje esantį energinį centrą, žmogus negali iki galo atsiskleisti.
Patarimas. Susitaikyk su mintimi, kad visiems niekada neįtiksi. Kaip nuspręsi elgtis pats, taip į tave žiūrės ir aplinkiniai. Jei leisi sau pasireikšti, aplinkiniai irgi pripažins šią tavo teisę, nes esi lygus su jais. Visada atsimink, kad bet koks kitų „ne“ yra tik reakcija į konkretų tavo prašymą, o ne į tave patį.
Žagsėjimas
Fizinis lygmuo. Žagsėjimas yra staigus ir nevalingas diafragmos susitraukimas, kuris kas 15-30 sekundžių sukelia trumpą, labai greitą ir dažniausiai garsų įkvėpimą.
Emocinis lygmuo. Dažniausiai žagsėjimas kamuoja žmogų, kuriam sunku ką nors sustabdyti. Pavyzdžiui, liautis juoktis, valgyti, nuslopinti savo emocinį įsiaudrinimą ir t.t. Jis kyla emocinėje būsenoje, kai sunku pačiam nusiraminti. Ta būsena kartais gali būti gili pasąmoninė.
Mentalinis lygmuo. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką šiuo metu sunkiausia nustoti daryti. Kūnas perspėja, jog šiuo metu peržengiama galimybių riba.
Patarimas. Sustok, o vėliau galėsi tęsti toliau. Tu gali pats sustoti ir nusiraminti.
Plaukų slinkimas
Fizinis lygmuo. Plaukų slinkimas yra natūralus procesas, kai vietoje iškritusių plaukų atauga nauji. Problema yra tada, kai plaukai slenka nuolat ir jų atauga mažiau, negu iškrenta.
Emocinis lygmuo. Žmogui pradeda slinkti plaukai, kai jis kažką praranda arba bijo ko nors netekti. Tuomet apima bejėgiškumo jausmas ar net neviltis, kai norisi rautis plaukus sau nuo galvos. Ypač jei žmogus dėl praradimo kaltina save, kažkokį savo sprendimą. Apskritai toks žmogus pernelyg rūpinasi materialiąja savo gyvenimo puse, ir jam labai svarbu, ką apie jį pasakys kiti.
Mentalinis lygmuo. Mintys apie esamą arba galimą netektį sekina žmogų. Neverta sureikšminti savo vaidmens netekties procese, nes Visata visada atima iš žmogaus tai, kas jam kenkia. Verta perkelti savo mintis nuo to, ką turi ar ką darai, į tai, kas esi.
Patarimas. Paleisk tai, ką praradai ar bijai prarasti. Susitelk į galimybes čia ir dabar.
