1 kvadratas 4x7
Nuo 0 iki 7 metų
Stiprus ryšys su motina. Horizontalus pasaulio pažinimas. Jausmų gimimas. Motinos kvapas, motinos pienas, jos balsas, jos šiluma, jos bučiniai – pirmieji pojūčiai. Laikotarpis paprastai baigiasi išsilukštenimu iš apsauginio motiniškos meilės kokono ir daugiau ar mažiau šalto likusio pasaulio atradimu.
Nuo 7 iki 14 metų
Stiprus ryšys su tėvu. Vertikalus pasaulio pažinimas. Asmenybės gimimas. Tėvas tampa nauju išskirtiniu partneriu, sąjungininku atrandant pasaulį kitapus šeimos kokono. Tėvas išplečia apsauginį šeimos kokoną. Jis tampa orientyru. Motina buvo mylima, tėvas turi būti dievinamas.
Nuo 14 iki 21 metų
Maištas prieš visuomenę. Materijos pažinimas. Intelekto gimimas. Tai paauglystės krizė. Atsiranda noras pakeisti pasaulį ir sugriauti egzistuojančias struktūras. Jaunimas puola šeimos kokoną, o tada visuomenę kaip visumą. Paauglį gundo viskas, kas „prieštarauja“ – garsi muzika, romantiniai santykiai, nepriklausomybės siekis, pabėgimas, ryšys su marginalinėmis jaunimo grupėmis, anarchistinės vertybės, sistemiškas senų vertybių neigimas. Laikotarpis baigiasi išėjimu iš šeimos kokono.
Nuo 21 iki 28 metų
Įsiliejimas į visuomenę. Stabilizacija po maišto. Patyrus nesėkmę griaunant pasaulį, į jį integruojamasi, pradžioje siekiant būti geresniu, nei ankstesnė karta:
ieškoti įdomesnio darbo, nei tėvai;
ieškoti įdomesnės gyvenamosios vietos, nei tėvai;
bandyti sukurti laimingesnę porą, nei tėvai.
Partnerio pasirinkimas ir šeimos židinio sukūrimas. Nuosavo kokono sukūrimas. Laikotarpis paprastai baigiasi santuoka.
Nuo šio momento laikoma, kad žmogus įvykdė savo misiją ir pabaigė reikalus su pirmuoju apsauginiu kokonu.
Pirmojo kvadrato pabaiga.
2 kvadratas 4x7
Po pirmojo kvadrato, pasibaigusio nuosavo kokono sukūrimu, žmogus pradeda naują septynerių metų ciklų seriją.
Nuo 28 iki 35 metų
Židinio sukūrimas. Po vestuvių, buto, automobilio atsiranda vaikai. Kokono viduje kaupiamos vertybės. Bet jeigu keturi pirmieji ciklai nepraėjo sklandžiai, židinys griūva:
jeigu santykiai su motina nebuvo tinkamai išgyventi, ji kenks savo marčiai;
jeigu tas pats su tėvu, jis kišis į jaunos poros reikalus;
jeigu nebuvo išgyventas maištas prieš visuomenę, yra konfliktų darbe rizika
35 metai – amžius, kuomet blogai prisirpęs kokonas neretai sprogsta. Tada įvyksta skyrybos, atleidimas iš darbo, depresija, psichosomatinės ligos... Tada pirmasis kokonas turi būti atmestas ir...
Nuo 35 iki 42 metų
Viskas prasideda iš naujo. Po krizės žmogus, praturtintas ankstesnės patirties ir klaidų, rekonstruoja antrąjį kokoną. Reikia peržiūrėti santykius su motina, šeima, tėvu, branda. Tai laikotarpis, kai išsiskyrę vyrai susiranda meilužes, išsiskyrusios moterys – meilužius.
Santykis su visuomene taip pat turi būti peržiūrėtas. Nuo šiol darbas renkamasis pagal kitus kriterijus – kiek jis įdomus, kiek palieka laisvo laiko. Griuvus pirmajam kokonui žmogus visada jaučia norą kuo greičiau sukurti naują. Nauja santuoka, naujas darbas, nauji santykiai. Jeigu buvo sėkmingai atsikratyta parazituojančių elementų, žmogus turėjo sukurti ne panašų, o pagerintą kokoną. Jeigu jis nesuprato praeities klaidų, jis sukurs lygiai tokį pat apvalkalą ir patirs tokį pat pralaimėjimą. Tai vadinama „bėgimu ratu“. Nuo tada visi ciklai tampa tik vienų ir tų pačių klaidų kartojimu.
Nuo 42 iki 49 metų
Visuomenės užkariavimas. Kai tik antras, pagerintas kokonas atkuriamas, žmogus gali pažinti gyvenimo pilnatvę santuokoje, šeimoje, darbe, savo tobulėjime. Ši pergalė veda prie dviejų naujų elgesio tipų.
Jeigu žmogui svarbūs materialiosios gerovės ženklai – daugiau pinigų, daugiau komforto, daugiau vaikų, daugiau meilužių, daugiau valdžios, jis nepailsdamas didina ir turtina savo naująjį pagerintą kokoną.
Jeigu žmogus žengia užkariauti naujų teritorijų – dvasinių, – prasideda tikroji jo kaip asmenybės branda.
Pagal visą logiką šis laikotarpis turi baigtis savivokos krize, egzistenciniu klausimu. Kodėl aš čia, kodėl gyvenu, ką turiu padaryti, kad gyvenimas įgytų prasmę šalia materialiųjų vertybių?
Nuo 49 iki 56 metų
Dvasinė revoliucija. Jeigu žmogui pavyko sukurti ar atkurti savo kokoną ir realizuoti save šeimoje ir darbe, jis, žinoma, jaučia norą įgyti išminties. Dabar prasideda paskutinis nuotykis, dvasinė revoliucija. Dvasingumo paieškos, jeigu jos vykdomos sąžiningai, nenueinant lengviausiu keliu ir nepuolat prie masinių ar gatavų idėjų, niekada nesibaigs. Jos užims visą likusį gyvenimą.
Antrojo kvadrato pabaiga.
Toliau raida vyksta spirale. Kas septynerius metus žmogus pakyla per vieną įviją ir vėl pakartoja tuos pačius klausimus: santykis su motina ir tėvu, santykis su maištu prieš visuomenę ir prieš šeimą.
Kartais žmonės tyčia sugriauna šeimos ar darbo santykius, kad būtų priversti pradėti visus ciklus iš naujo. Taip jie bando išvengti ar atitolinti tą momentą, kai jiems teks pereiti į dvasinę fazę, nes jie bijo susitikti akistatoje patys su savimi.
