Įkyriai siūlė Krišnos dovanų
Viskas vyko dienos metu. Išėjusi į lauką pabūti gryname ore, moteris pamatė aikštelėje sustojusią mašiną. Po kelių minučių iš jos išlipo baltai apsirengęs vyras, kuris iš bagažinės ištraukė stiebą su tam tikru užrašu, bylojančiu apie Krišną. „Pamačiau, kaip jis įsijungė garsiakalbį ir pradėjo giedoti krišnaistų giesmę su žodžiais „Hare Krišna“.
Jis nuėjo prie šalia sėdinčio jaunimo, bet jie greitai jį nuo savęs nuvijo. Tada pastebėjau, kad artinasi prie manęs. Išsigandau, įėjau į parduotuvę ir uždariau duris.
Nuėjau į sandėlį. Ten įrengtos kameros, per kurias matosi, kas užeina į parduotuvę. Pamačiau, kad jis jau viduje. Niekada nesusidūriau su tokiais žmonėmis, todėl labai bijojau.
Iš mandagumo pasisveikinau, o jis ėmė su manimi kalbėtis ir pasiūlė papasakoti apie Krišną. Atsakiau, jog tam neturiu laiko, tačiau jis nusprendė man įteikti dovanėlę – davė mandariną. Atsisakiau jį paimti. Jis bandė aiškinti, kad tai Krišnos dovana. Tą patį sakė ir tada, kai norėjo man įteikti kalendoriuką.
Pamatęs, kad neimu iš jo tariamų Krišnos dovanų, liepė man ištarti „Krišna“. Paprašiau netrukdyti manęs ir leisti dirbti. Jis nesiliovė – ėmė reikalauti, kad perskaityčiau, kas parašyta ant jo vėliavos. Jo įkyrumas mane ne juokais išgąsdino. Nusisukau nuo jo ir paprašiau išeiti.
Kitą akimirką žvilgtelėjau į jį, o jis stovėjo prie pat manęs ir kažko papurškė man į dešinę veido pusę. Nustebusi sušukau ant jo, paklausiau, ką jis sau leidžia, o jis tepasakė, kad mane šventina Krišna. Supykusi pasakiau, kad man nereikia jokių kitų tikėjimų, nes esu krikščionė“, – emocijų neslėpė Ernesta.
Pamatęs, kad moteris supyko, tarpduryje vyras jai tepasakė, kad ji turėtų mylėti savo artimus taip, kaip ją mokė jos Dievas. „Baltai apsirengęs vyras prisipažino esantis krišnaistas.
Kai jis išėjo, mano skruostas ėmė kaisti. Net atėję žmonės klausė, kodėl mano veidas raudonas.
Išsigandau – galvoje kirbėjo mintis, kad buvau apipilta rūgštimi, nes man tikrai skaudėjo skruostą“, – pasakojo Ernesta ir patikino, kad jei bent kartą jį pamatys, vys šalin.
Krišnaistų atstovas: „Jis perlenkė lazdą“
Krišnaistų bendruomenės atstovas ryšiams su visuomene Saulius Domarkas, išgirdęs tokį Ernestos pasakojimą, nė kiek nenustebo. Jis tikino nujaučiantis, kas galėjo šitaip padaryti, prisidengiant krišnaistų bendruomenės vardu. „Turiu įtarimų, kas galėjo taip pasielgti. Yra vienas bendruomenės narys, nuo kurio mes visi norime atsiriboti.
Jis dažnai vaikšto apsirengęs baltais indiškais drabužiais ir prašo aukos savo dvasiniam tobulėjimui. Ne vieną kartą jį barėme dėl tokio elgesio. Mums jis yra sakęs, kad atvirai prašo pinigų dvasiniam tobulėjimui. Tai tam tikras fanatizmas. Mūsų bendruomenė tokių dalykų tikrai nepropaguoja.
Tas purškalas, kuriuo jis apipurškė moterį, tikrai nebuvo jokia rūgštis. Net neabejoju, kad tai galėjo būti vanduo iš šventos vietos. Mums šventos vietos – kelios upės Indijoje, viena jų – Gangas. Jame maudosi milijonai žmonių, todėl ten nėra nieko kenksmingo. Mes tikime, kad iš Gango paimtas vanduo yra šventas ir gali nuplauti nuodėmes.
Galiu manyti, kad tas vyras, purkšdamas vandenį į moters veidą galimai tikėjo, kad tokiu būdu suteiks jai Krišnos malonę. Tikriausiai tas žmogus turi tam tikrų sutrikimų, susijusių su pasaulėžiūra ir mąstymu“, – tikino S.Domarkas.
Ištarus „Krišna“, išnyksta nuodėmės
Krišnaistų bendruomenė Vilniuje apima apie 200-300 žmonių. Žmonės, norintys į ją jungtis, tai gali daryti kada panorėję. Krišnaistai siūlo žmonėms prie savo dvasinės praktikos pridėti mantros giedojimą arba meditaciją. Krišnaizmą išpažįstantys tikintieji mano, kad žmonės, bent kartą ištarę Krišnos vardą, apsivalo nuo nuodėmių, kurias padarė per milijonus metų.
Kaip teigė atstovas ryšiams su visuomene, mantros atliekamos sanskrito kalba. „Hare“ reiškia tai, kas atima iš žmogaus viską, kas yra nepalanku, „Rama“ reiškia džiaugsmą, o „Krišna“ – grožį.
