Akmenį nurito angelas
„Kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo, – susijaudinusi pasakojo korespondentui Matui Marija Magdalietė. – Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas.“
Pasak moterų, išsigandę angelo, kapą saugoję sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg negyvi.
Paklaustos, ką angelas joms pasakė, pašnekovės aiškino, kad angelas informavo, jog Jėzus prisikėlė.
„Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo. Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį pamatysite.“ Štai aš jums tai pasakiau“, – angelo žodžius atpasakojo kita Marija.
Jos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio bei didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.
„O tada beeidamos pamatėme ir jį patį, – džiaugdamasi pasakojo Marija Magdalietė. – Priėjome, apkabinome jo kojas ir pagarbinome jį.“
Pasak moterų, Jėzus joms tarė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“
Kunigai papirko sargybinius
Korespondentui Matui pavyko paimti interviu ir iš vieno sargybinio. Jis sutiko kalbėti tik su sąlyga, kad liks anonimas.
Vyras skundėsi, kad dabar yra priverstas sakyti, jog blogai atliko pareigą ir, užuot ėjęs sargybą, miegojo, nors tai visiška netiesa.
„Keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas įvyko. Tie susitiko su vyresniaisiais, ir pasitarę davė kareiviams daug pinigų“, – pasakojo sargybinis.
Pasak jo, kunigai kareivius primokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį pavogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį įtikinsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų.“
Kareiviai, paėmę pinigus, pažadėjo daryti, kaip buvo pamokyti.
Paklaustas, kodėl apie kunigų kyšį nenori informuoti prefekto, kareivis atsakė, jog bijo savo kuopos draugų keršto – pasak jo, dauguma džiaugiasi lengvu uždarbiu.
Mokys visų tautų žmones
Po pietų Galilėjoje ant kalno įvyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo pats Jėzus, vienuolika jo mokinių ir žurnalistai.
Pamatę Jėzų, dauguma mokinių jį pagarbino, bet kai kurie korespondentui prisipažino šiek tiek abejojantys.
Jėzus pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen.“
Specialistų komentarai
Paklausėme specialistų nuomonės, kaip jie vertina velykinius įvykius Jeruzalėje.
„Dievo sūnus mirė ir prisikėlė. Tai reiškia, kad per jį žmogus taip pat gali nugalėti nuodėmę ir mirtį“, – pasakė apaštalas Paulius.
„Kodėl jūs manote, kad Jėzus buvo miręs? Nukryžiuotas buvo Simonas Kirėnietis, kuris jam padėjo nešti kryžių“, – ginčijo Bazilidas Siras.
„O aš tikiu ir tuo, kad Dievo sūnus galėjo mirti, ir kad miręs galėjo prisikelti. Tai, kas protui atrodo absurdiška, ir yra tiesa. Tikiu, nes tai absurdiška“, – įsiterpė Tertulianas.
„O aš manau, kad Dievas gali padėti visa tai suprasti. Tikiu tam, kad suprasčiau“, – prisipažino Augustinas.
„Visa tai, kas teisinga, gali būti paaiškinta ir logiškai. Visa bėda, kad ne kiekvienas protas yra tiek išlavintas, kad įstengtų suprasti šiuos dalykus. Todėl patogiau tiesiog pasitikėti korespondento pasakojimu“, – aiškino Tomas Akvinietis.
„Koks šiandien skirtumas, kaip buvo iš tikrųjų? Svarbu, kokią įtaką visa tai padarė. Jeigu Dievo nebūtų, reikėtų jį išgalvoti“, – aiškino Volteras.
„Kokią įtaką, kokią įtaką! – įsiuto Friedrichas Nietzsche. – Ogi įvyko vergų sukilimas moralėje! Tai buvo būdas nevykėliams ir silpniems iškelti save aukščiau stipriųjų.“
„Kalbėkit, ką norit, – numojo ranka Karlas Jaspersas. – Bet kai kiekvienas asmeniškai savo kailiu atsidursite kritinėje situacijose ir pasijusite kabantys tarp būties ir nebūties, tada ir suprasite, kokia viso šito pranešimo prasmė.“
„Tik nereikia mūsų gąsdinti, – atšovė Michelis Foucault. – Visa tai yra politika.“
Kuriam specialistui pritariate jūs? Linksmų Šventų Velykų!
