18 val. Kaip praneša Matas, už stalo mezgasi konfliktas tarp mokytojo ir vieno iš mokinių, Judo. Jėzus mokiniams davė suprasti, kad žino apie prieš jį rezgamą sąmokslą, ir bevalgant tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“ Už stalo kyla sujudimas. Mokiniai šurmuliuoja klausinėdami, kas tas išdavikas.
„Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“, – pasakė Jėzus.
Judas paklausė: „Nejaugi aš, Rabi?!“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei.“
20 val. Vakarienė vyksta be incidentų. Jėzus su mokiniais pasidalina duona ir vynu, sugieda himną, ir visi išeina į Alyvų kalną – Getsemanės alyvmedžių sodą, kuriame Jėzus apsistodavo naktimis, atvykęs į Jeruzalę.
21 val. Kaip praneša evangelistas Matas, Jėzaus nuotaika akivaizdžiai prislėgta. Pasitraukęs į šalį nuo mokinių ir liepęs jiems budėti, jis meldžiasi, parpuolęs veidu į žemę. Mokiniai snaudžia, aplink ramu. Kelis kartus grįžęs pas mokinius, Jėzus prikiša, kad jie nebudi.
22 val. 30 min. Į Getsemanės sodą įsiveržia keliasdešimt ginkluotų vyrų su kalavijais ir vėzdais. Žurnalistams pavyksta išsiaiškinti, kad juos siuntė žydų aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji. Judas priėjęs pabučiuoja savo mokytoją ir pasako „Sveikas, Rabi!“ Pasak evangelisto Mato, tai – sutartas ženklas parodyti, kuris asmuo yra Jėzus.
Vyksta susistumdymas, vienas iš Jėzaus mokinių išsitraukia kardą ir nukerta ausį vyriausiojo kunigo tarnui. Jėzus jį sudraudžia sakydamas: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų? Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!“
23 val. Jėzus leidžiasi suimamas, jo mokiniai išsigandę išsilaksto.
00 val. 30 min. Jėzus nuvedamas pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur jau susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji. Liudininkai pastebėjo apaštalą Petrą, sekantį mokytoją iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Įėjęs Petras atsisėda su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.
01 val. 30 min. Aukštieji kunigai nesėkmingai ieško liudytojų, galinčių duoti parodymus prieš Jėzų, kad būtų galima jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti mirti.
02 val. 30 min. Į priekį išeina du nauji liudininkai ir pasako, kad Jėzus sakėsi galintis sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti. Jėzus nieko neatsako į tokį kaltinimą.
02 val. 40 min. Vyriausiasis kunigas Kajafas paklausia: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!“
Jėzus atšauna: „Taip yra, kaip sakai. Bet aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!“
Kajafas persiplėšia drabužius, sukeldamas tikrą emocijų audrą. „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote jo piktžodžiavimą. Kaip jums atrodo?“ – šaukia jis.
02 val. 50 min. Kaip praneša evangelistas Matas, vyriausiojo kunigo namų kieme – visiškas chaosas. Paskelbus, kad Jėzus vertas mirties, susirinkusieji spjaudo jam į veidą ir daužo kumščiais. Kiti muša per veidą ir tyčiojasi: „Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?“ Kunigai ir tautos vyresnieji nesiima jokių priemonių, kad sutramdytų įsisiautėjusius.
03 val. 30 min. Chaosas tebesitęsia. Prie kieme sėdinčio apaštalo Petro prieina jį atpažinusi tarnaitė ir pasako: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu.“ Petras visų akivaizdoje išsigina, kad Jėzaus nepažįsta, bet netrukus to paties jo paklausia kiti žmonės. Petras ir vėl ginasi.
03 val. 50 min. Prie vartų stovintys žmonės pastebi, kad Petro tarmė išduoda, jog jis iš tų pačių kraštų, kaip Jėzus. Petras ima keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Užgieda gaidys, ir Petras puola pro vartus.
Korespondentui pavyko pakalbinti Petrą už vartų. „Kodėl verkiate?“ – paklausė. Petras prisipažįsta, kad prisiminė Jėzaus žodžius: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“
(Reportažą tęsime penktadienį)
