Bet juk tai visai normalu – moteris, stebėdama žmogaus gestus, veido mimikas, net sėdėjimo poziciją sugeba įvertinti ir nustatyti jo asmenines savybes bei būdo bruožus. Bet man įdomiausia – ar ji gali pasakyti, kada žmogus sako tiesą ir kada jis meluoja?
Melagius išduoda loginiai klausimai
V.Česonytė sakė, kad labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip žmogus yra išauklėtas. „Prigimtiniai ir įgyti dalykai pasireiškia labai skirtingai. Jei žmogus išauklėtas pagal tam tikras vertybes ir kanonus, jam yra įdiegtas tam tikras elgesio modelis, mes tikimės iš jų prognozuojamumo, jis elgsis pagal tam tikrus standartus. Juk kai nėra ekstremalių situacijų, žmogus ir elgiasi taip, kaip buvo išauklėtas, tačiau kai kas nors nutinka netikėta, žmogus išgirsta neparankų klausimą, patiria stresą, atsiskleidžia jo prigimtiniai dalykai.
Atpažinti melagį – sudėtingas dalykas. Pastebima tendencija, kad gyvename stereotipais, pavyzdžiui, meluoti negražu, todėl žmonės meluodami tampa nervingesni, irzlesni. Tačiau daug daugiau yra stereotipinių nuostatų, kurios klaidina. Juk žmogus gali justi įtampą, kai jam tema yra nemaloni ar nejauki. Melas iš principo reikalauja labai daug kognityvinių pastangų“, – sakė ji.
Sužinoti, ar žmogus meluoja, pasak Viktorijos, kartais pakanka uždavus loginį klausimą.
Kuo klausimas neparankesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pirmieji žodžiai bus aktualūs ir svarbūs. Jei žmogus bando išvengti atsakomybės, atsakydamas jis ima vartoti susijusius žodžius. Pasitaiko atvejų, kai žmogus, išgirdęs neparankų klausimą, pasiima „minutės pertraukėlę“. Jos metu jis paprastai galvoja, ką pasakyti, kaip nesumeluoti, arba stengiasi išdėstyti mintis gerokai gražiau, švelniau.
Reikšmę turi žodžių junginiai
V.Česonytė sakė, kad daug įtakos žmonių bendravimui turi tokie vartojami žodžių junginiai: „taigi jūs suprantat“ arba „taigi žinai“. Tokiu atveju galima padaryti didžiulę įtaką pašnekovui.
„Kai žmogus kalba tam tikrus dalykus, jo pašnekovas linksi, pritaria, todėl nejučia pritars ir pasakytam melui, nes tas, kuris nori padaryti įtaką, veda tam tikra linkme“, – aiškino moteris.
Ar tiesa, kad melą išduoda liečiama nosis? „Kadangi nosyje yra labai daug nervinių galūnėlių ir ji yra labai jautri, normalu, kad kalbant jautria tema norisi paliesti nosį. Aš visada savo studentams sakau – darykite ką norite, bet nelieskite veido, nes tai – tam tikros informacijos išdavimas.
Jei žmogus viso pokalbio metu prasėdi ta pačia poza, tai nereikš nieko ypatingo. Tačiau jei atkreipsite dėmesį į pokyčius, galbūt atrasite tam tikrų aspektų. Reikia žiūrėti, kuriuo momentu jis persėda į kitą poziciją, kaip elgiasi tai darydamas“, – tikino pašnekovė.
