Lietuvoje Kalėdos iš pirmo žvilgsnio su seksualumu nesiejamos.
Per adventą, kitaip nei per ikišventinį laikotarpį musulmoniškuose kraštuose, nebuvo susilaikymo nuo sekso – lietuviams mylėtis būdavo leidžiama visada.
„Nesvarbu, ar adventas, ar gavėnia – mylėtis su savo žmona pagal mūsų tradicijas nebūdavo draudžiama, kad tiktai noro būtų“, – aiškino etnologas L.Klimka.
Draudimai mylėtis egzistavo tik po gimdymo – laikotarpis, kurį būtina išlaukti, skirtingose Lietuvos dalyse būdavo įvairus, bet dažniausiai keturios savaitės. Netgi per „moteriškas dienas“ būdavo santykiaujama.
„Kai kas net sakydavo, kad kaip tik geriau, kai moteris „žydi“, tai yra per mėnesines“, – sakė L.Klimka.
Tai ypač tikdavo gausioms šeimoms, kurios nebenorėdavo turėti daugiau vaikų, – žinodamos, kad per mėnesines moteris paprastai būna nevaisinga, poros praktikuodavo seksą per jas, numodamos ranka į higieną.
Šv.Andriejaus burtai
Nemažai kalėdinių burtų yra susiję su jaunų merginų perspektyvomis ištekėti. Šie burtai prasidėdavo dar prieš adventą – per Šv.Andriejų, kurio diena minima lapkričio 30-ąją.
„Su šia diena susiję labai daug vedybinių burtų, ir netgi labai stiprių, – pasakojo etnologas. – Būdavo siekiama susapnuoti savo likimo skirtąjį. Merginos prie šulinio pabarstydavo aguonų, kanapių, apeidavo šulinį triskart atbulomis prieš saulės tekėjimo kryptį.
Tikėta, kad tada sapnas bus pranašingas, jame pamatysi savo likimo skirtąjį ir net galėsi su juo pasišnekėti.“ Per Šv.Andriejų būdavo nuskinama vyšnios šakelė, tik būtinai – iš svetimo sodo, ir žiūrima, ar per Kūčias ji pražys.
Pražydusi šakelė reiškia, kad likimas tikrai nusišypsos ir svajonė išsipildys.
„Pats esu daręs tokius burtus, ir dažnokai“, – prisipažino L.Klimka.
Per Šv.Andriejų nuskinta vyšnios šakelė per Kūčias gali atsakyti ir į kokį nors svarbų, kankinantį klausimą, į kurį atsakymas gali būti „taip“ arba „ne“.
„Skini tą šakelę ir galvoji – išvažiuoti iš Lietuvos ar ne. Jeigu šakelė pražydo – ką sugalvojai, tą ir daryk“, – aiškino etnologas.
Ar galima nusiskinti kelias šakeles – vieną vienam klausimui, kitą kitam, L.Klimka tikslaus atsakymo nežino.
Kaime merginos vyšnios šakeles paprastai skindavo dėl vieno klausimo – ar ištekės už nusižiūrėto bernelio, ar ne, ar šitas tikrasis, ar ne.
Šv.Barboros diena
Gruodžio 4-ąją minima Šv.Barboros diena. Merginos sūriai pavalgydavo vakarienę.
Kepdavo specialių labai prisūdytų bandelių. Buvo tikima, jog po tokios vakarienės susapnuosi, kad kas nors ateis ir atneš tau puodelį vandens atsigerti. Tas, kuris ateis, bus tau likimo skirtas.
Kūčių vakaro burtai
Po Kūčių vakarienės paprastai būdavo buriama 12 valandą nakties. Beveik visi burtai, kuriuos mes žinome, – tai per 100 etnografų užrašytų burtų. Jie skirti vedyboms, jų sėkmei, perspektyvoms kitais metais ištekėti.
„Aišku, buvo ir kitokių burtų, ypač ūkininkavimo sėkmei skirtų, bet šitų mažiau išliko. O merginų burtai yra išlikę ir iki šių dienų“, – patikino L.Klimka.
Per Kūčias būdavo buriama ir su liepsna, ir su ąžuolais, ir su vandeniu. Į visa tai daugelis žiūrėdavo kaip į likimo langą.
Turtuolis ar girtuoklis?
Pirtyje merginos žiūrėdavo į veidrodį, užsidegusios žvakę, ar pamatys už savęs šmėkštelint šešėlį. Arba pirties takelį pabarstydavo smėliu ir žiūrėdavo, kieno pėdas pamatys atgal eidamos.
Jei su batais pereita, būsimasis vyras bus pasiturintis, geras ūkininkas.
„Šiais laikais – gal bankininkas arba verslininkas, – juokavo L.Klimka. – O jeigu basomis pereita, aišku, kad kultūros darbuotojas ar mokytojas.“
Labai stiprūs burtai būdavo daromi kryžkelėje. Reikia sugriebti saują sniego (ar šlapdribos). Suspaudus į kumštį sniegas ištirps ir ištekės. Tada reikia atidžiai apžiūrėti delną – dažnai prie jo būna koks nors plaukelis prikibęs.
„Labai svarbu, kieno jis, – aiškino etnologas. – Jeigu arklio – būsimas vyras bus labai darbštus, tikras darbininkas. Jeigu šuns – labai ištikimas namams.
Jeigu katės – vyras bus nenuorama, peštukas, pavydus. O jeigu kiaulės šerys – jau geriau nereikėjo burti. Vyras greičiausiai bus girtuoklis.“
Panašiai buvo spėliojama ir troboje su višta. Ištraukdavo iš pakrosnio vištą, apspangusią nuo šviesos, ir padėdavo prieš ją tris dalykus – dubenėlį su grūdais, vandens stiklinę ir veidrodį. Svarbu, prie ko ta višta prieis. Jeigu prieis prie grūdų, būsimas vyras bus geras darbininkas, gerai valgys, gerai dirbs.
Jeigu prie veidrodžio – būsimas vyras bus mėgėjas pasipuošti, pasipuikuoti, o jeigu prie stiklinės su vandeniu, bus girtuoklis.
Pora ar „liekas“?
Paprasčiausias spėjimas – su kūčiukais. Pagriebus saują reikia skaičiuoti, pora ar „liekas“? Jeigu pora, vadinasi, kiti metai bus poringi. Arba ištekėsi, arba bent jau širdies draugą susirasi.
Pora arba „liekas“ – labai dažni burtai, galima burti ir su riešutais, ir apkabinus tvoros statinius. Plačiai žinomi burtai klausantis, iš kurios pusės šunys loja, – iš tos pusės piršliai atvažiuos.
Kam skirtas kryžius?
Naktį išbėgus į kiemą būdavo pasižiūrima pro trobos langą, kurio rėmas paprastai sudarydavo kryžių.
Pagal tai, kas matyti, būdavo spėjamas esančių viduje likimas.
Kartais pro langą būdavo žiūrima net per akėčias.
„Čia svarbus kryžiaus simbolis – per tai būdavo spėjama, kas gyvens ilgiau, kas trumpiau“, – aiškino etnologas. Ant kurio kryžius krinta, tas pirmas iš šeimos mirs. Arba išeis.
Beje, vestuvės senovėje taip pat būdavo savotiškas atsisveikinimas su tuo žmogumi, kuris išleidžiamas į kitą „gentį“, – ne veltui per jas būdavo verkiama. Šeimai tas žmogus tarsi miršta.
