Senovės lietuviai, daugiausiai žolininkai ir žiniuoniai gyveno pagal mistiškąjį ne lietuviškai pavadintą Arturo kalendorių, kuris glaudžiai susijęs su oro permainomis. Nors Arturo kalendorius skaičiuojamas nuo pavasario lygiadienio, kiekvienas jo mėnuo turi 23 arba 30 dienų. Taigi, keturių metų bėgyje susidaro visas papildomas mėnuo. Žiniuoniai šį mėnesį vadina uosio vardu ir pastebi, kad jis pasižymi ypatinga šiluma.